Neeilinis partizanas: Juozas Lukša-Daumantas

LTŠiemet švenčiamas Lietuvos partizanų vado Juozo Lukšos- Daumanto gimimo šimtmetis, rudenį bus minimos jo žūties 70-osios metinės. Iki Sąjūdžio pradžios jis buvo bene žinomiausias Lietuvos partizanų vadas, Vakaruose jo parašyta ir išspausdinta laisvės kovas nušviečianti knyga Partizanai už geležinės uždangos – pagrindinis, nepakeičiamas šaltinis. Kitų partizanų vadų liudijimai dar buvo slepiami, o komunistų valdžia atkakliai propagavo partizano-buržuazinio nacionalisto-žudiko įvaizdį serijoje Faktai kaltina ir kituose propagandos leidiniuose. Nors atsiminimus parašė Daumanto vardu, tai nebuvo jo vienintelis kovos vardas. Lukša buvo ir Skrajūnas, Juodis, Skirmantas, Kazimieras, Miškinis. Manytina, kad būtent apie jį buvęs NKVD pulkininkas Grigorijus Burlickis, pats dalyvavęs partizanų slopinime, JAV Kongreso Kersteno komiteto apklausoje 1954 m. liudijo: „Daugiausia rūpesčių pridarė ir visuotinai pripažintas vadinamo lietuvių banditų judėjimo vadas buvo lietuvis, vardu Miškinis. Lietuvių tauta Miškinį laikė tautiniu didvyriu, ir jo autoritetas lietuviuose buvo nepalyginamas...“ Po atsiminimų publikacijos Lukša tapo partizanų simboliu Vakaruose. Sovietams rūpėjo jį diskredituoti, tad negailėta pastangų jį šmeižti ir kaltinti nebūtais nusikaltimais. Tam parūpinta net speciali knyga Vanagai iš anapus, kur Lukša vaizduojamas kaip didžiausias bailys, kaltinamas šaltakraujišku mažų mergaičių žudymu, netgi skelbiamas „dokumentas“, esą įrodantis Lukšos atsakomybę už trijų šeimų išžudymą Dzūkijoje. Tai buvo akivaizdi klastotė. Lukša nebuvo vienas Dzūkijos partizanų vadų, tad nebūtų galėjęs tokio įsakymo duoti, o beveik tapatus dokumentas išspausdintas kitoje knygoje, kur jau priskiriamas „Snaiperiui“, o ne „Skrajūnui“. [Iš teksto, p. 5]Reikšminiai žodžiai: Juozas Lukša-Daumantas; Partizanas; Partizanų istorija; Biografija. Keywords: Juozas Lukša-Daumantas; Partisans; History of partisans; Biography.