Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žvalgybos XII–XVII a. apžvalga

LTLDK istorijoje žvalgyba paprastai tapatinama su šnipinėjimu. Kitaip tariant, LDK žvalgai buvo laikomi šnipais Maskvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ir atvirkščiai – Maskvos žvalgai buvo laikomi šnipais LDK. Tam, kad pagrįstai būtų galima kalbėti apie šnipinėjimą ar žvalgybinę veiklą, šaltiniuose turėtų būti paminėtas konkretus terminas – „šnipas“ ar „žvalgas“. Šio termino kilmę tyrinėjęs Juliuszas Bardachas atkreipė dėmesį, kad išlikę istoriniai šaltiniai apie žvalgybą yra atsitiktiniai, o LDK pasienyje buvo jungiamos žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijos – šį darbą atliekantis asmuo šaltiniuose įvardijamas kaip ryskun. Etimologiškai Bardachas šio termino kilmę aiškino taip: ryskun kilo iš rusėniško termino riskati, riskovati ir reiškė „kieno nors sekiojimą, judėjimą įvairiomis kryptimis“. Dar viena žvalgybos funkcija, kurią Bardachas užčiuopė senuosiuose šaltiniuose – sekimas. Šis veiksmas įvardijamas kaip sok, o tuo užsiimdavo ir jabiedniki – skundėjai. Pasienio žvalgyba LDK buvo profesionali – apie tai liudija Artemo Kučkos atleidimas nuo nelaisvo berno tarnybos. Jis buvo išlaisvintas, o jo priklausomybė paskirta tiesiogiai valdovui, nurodyta gyventi Vitebske ir atlikti šnipinėjimo tarnybą. Taigi Bardachas aiškina, kad lenkiškas terminas szpieg XVI a. pradžioje įgijo seklio ir žvalgo reikšmes. Tačiau Bardachas pastebėjo, kad ne tik szpieg reiškė žvalgą ar šnipą, – priešo teritorijoje gyvenantys žvalgai informacijai gabenti naudojosi pasiuntinių funkcija – tokie pasiuntiniai taip pat gali būti įvardijami kaip szpieg. [Iš teksto, p. 53]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; Žvalgyba; Pasiuntiniai; Šnipai; Ponų taryba; Valstybės kanceliarija; Raštininkai; Informacijos rinkimas; Slapta informacija. Keywords: Grand Duchy of Lithuania; Intelligence; Messengers; Spies; State Council of gentlemen; Clerks; Collection of information; Secret information.