LTTarp tėvynės ir nežinomybės. Tokioje padėtyje atsidūrė Lietuvos dvasininkija (kaip ir daugelis kitų Lietuvos piliečių) baigiantis Antrajam pasauliniam karui, sparčiai artėjant frontui ir antrajai sovietų okupacijai. Praėjus daugiau nei šešiasdešimčiai metų po lemtingųjų 1944 metų vasaros įvykių – dar kartą įvertinkime šių įvykių kontekste vyskupų ir kunigų pasitraukimą nuo savo ganomųjų ir atsakykime į klausimą: kas tai buvo – tremtis ar pabėgimas? Tuo labiau, kad šiandien tyrinėjami ir vertinami pokario, sovietų okupacijos laikotarpiai, tačiau mažai kas skiria laiko ir dėmesio lietuvių tremčiai į Vakarus 1944 metais. Tai buvo gana lemtingas metas ir Lietuvai, ir Katalikų bažnyčiai Lietuvoje. Norint atsakyti į minėtąjį klausimą, pirmiausiai reikia prisiminti vokiečių elgesį okupuotame krašte ir tai, kas buvo 1944 metų rugpjūtį Lietuvoje, ypač jos vakarinėje dalyje. [Iš straipsnio, p. 110]Reikšminiai žodžiai: Katalikų Bažnyčia; Panevėžys; Nacistinė okupacija; Sovietinė okupacija; Kunigai, vyskupai. Keywords: Catholic Church; Panevėžys; Nazi occupation; Soviet occupation; Priests; Bishops.