Panevėžio vyskupijos dvasininkų visuomeninė veikla nacių okupacijos metais

LTŠiame straipsnyje bus nagrinėjama Panevėžio vyskupijos katalikų dvasininkų visuomeninė veikla nacių okupacijos metais. Specialių mokslinių darbų apie šį Panevėžio vyskupijos istorijos laikotarpį, autoriaus žiniomis, nėra parašyta. Nacių okupacijos laikotarpis iš dalies yra atspindėtas bendresnio pobūdžio darbuose, skirtuose Panevėžio vyskupijos ir Panevėžio miesto istorijai. Pirmiausia verta paminėti fundamentalų B. Kviklio darbą „Lietuvos Bažnyčios“, kurio 4 tomas skirtas Panevėžio vyskupijai. Nemažai apie Panevėžio vyskupijos istoriją ir žymesnius dvasininkus rašoma JAV Panevėžiečių klubo pastangomis išleistoje monografijoje „Panevėžys“. Pavienių faktų apie Panevėžio vyskupijos padėtį nacių okupacijos metais galima rasti Lietuvių katalikų mokslo akademijos (toliau LKMA) išleistoje knygoje „Panevėžio vyskupija“. Vertingas šaltinis nagrinėjamo laikotarpio vyskupijos istorijai yra LKMA išleisti vysk. K. Paltaroko atsiminimai ir ganytojiški laiškai. [Iš straipsnio, p. 89]Reikšminiai žodžiai: Panevėžio vyskupija; Nacių okupacija; Kunigų veikla; Vyskupas Kazimieras Paltarokas. Keywords: Diocese of Panevėžys; Nazi occupation; Activities of priests; Bishop Kazimieras Paltarokas.

ENIn 1941-1944, the years of Nazi occupation, Lithuanian Catholic priests had better conditions for sočiai activities than during the year of first Soviet occupation and annexation. Main directions of public actions were active support of sočiai work and relief actions, propagation of temperance, commemoration and honour to the victims of Bolshevism. Very important, yet invisible field of action was rescuing of persecuted and murdered Jews. The clergy of Panevėžys diocese, prompted by bishop Kazimieras Paltarokas, positively integrated into work of the Committees of Mutual assistance in Panevėžys town, county and district, lively campaigned parishioners to contribute money, food products, clothes to the victims of war, poor students and large families. Due to active clergy promotion, the Committees of Mutual assistance had gathered up hundreds of thousands of Reichsmarks for sočiai work and relief actions and thereby had given signal support to the poor. Part of contributed means was used not only for the parishioners' purposes, but for joint affairs of Lithuania - Kaunas theological college, missions in Russia, students in Vilnius. Active temperance movement, inspired by Catholic priests, testify for the clergy's concern about nation's health and welfare. Resolve and humanity of the diocese's clergy even more unfolded in actions of rescuing people of Jevvish origin. Lots of parish priests ventured their own life and freedom trying to help condemned Jews by giving them fictive documents, hiding them in presbyteries or houses of reliable people. Some of the diocese's priests have paid their freedom and life for it. The office of Panevėžys diocese had refused to give church bells for destruction - it should also be treated likę some kind of civil disobedience to the Nazi authorities. [From the publication]