Iš viduramžių archeologijos ir istorijos šaltinių: senojo baltų tikėjimo reliktai ir katalikybės plėtra Panevėžio senamiesčio bažnyčios erdvėje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Iš viduramžių archeologijos ir istorijos šaltinių: senojo baltų tikėjimo reliktai ir katalikybės plėtra Panevėžio senamiesčio bažnyčios erdvėje
Alternative Title:
Sources of Medieval history and archeology: relicts of old Baltic faith and expansion of christianity in space of the old-town church of Panevėžys
In the Book:
Summary / Abstract:

LTPanevėžio bažnyčios istorija yra reikšminga Panevėžio miesto bendrosios istorijos dalis. Tiek miesto įkūrimo, tiek ir bažnyčios atsiradimo ištakų reikia paieškoti toje pačioje istorinėje erdvėje. Praėję šimtmečiai kantriai brandino labai svarbius reiškinius: politinius, strateginius, ekonominius, kol šiame geografiniame taške, Nevėžio vidupyje, sutapo galimybė su būtinybe, susidarė istoriškai palankios sąlygos įkurti dvasinį centrą, pastatyti naują katalikų bažnyčią, kuri tapo svarbiu miesto įkūrimo ir jo augimo faktu. Laikotarpis, kai krikštijosi Lietuva, pradedant Mindaugu, tęsėsi ilgiau, nei turime oficialias šio veiksmo datas – aukštaičių krikštą įvardijame 1387 m., žemaičių – 1413 m. Formuojantis viduramžių Europos kultūrai, krikščionybės vaidmuo buvo lemiamas. XIII–XV amžiais, kurie kartais vadinami vėlyvaisiais viduramžiais, Lietuva akivaizdžiai atsidūrė Europos ideologijų lūžio linijoje tarp Rytų ir Vakarų bažnyčių, formavusių skirtingas kultūras, ekonominės plėtros tempus, krašto viduje lėmusius ekonominio, kultūrinio gyvenimo ypatumus. [Iš straipsnio, p. 28]Reikšminiai žodžiai: Senasis baltų tikėjimas; Pagonių apeigos; Krikščionybės plėtra; Panevėžio senamiesčio bažnyčia. Keywords: Old faith of the Balts; Pagan rituals; Expansion of Christianity; Old-town church of Panevėžys.

ENChristianity had played decisive role in process of cultural formation in Medieval Europe and in the Great Duchy of Lithuania. Started by missionaries and crusades, later firmed by official christening, under the sway of political, economical life and Reformation, Catholicism had reached the provinces one century later. Even after formal christening, Lithuania had stayed a half-pagan country for centuries. The old relics of Baltic faith are stated in archeological, as well as in historical sources. Inhumations in Medieval necropolises of Panevezys region reveal efforts of saving the old rituals – such as cremation, preparing regale for the dead on All Souls’ Day, and other rituals remained alive for a few centuries after christening. In XIVth – XVIIth centuries massive outspread of altars (bowl-stones) is fixated. [From the publication]

ISBN:
9789955964377
Related Publications:
  • Lietuvos medinė sakralinė architektūra / Algė Jankevičienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. 335 p.
  • Motina Žemyna baltų deivių kontekste : II dalis: lietuvių Krūminė, Javinė, Dirvolira, Gabija, Ponikė, Medeina ir Žvorūna, Ragana, Veliuona (latvių Veļu māte), Giltinė / Nijolė Laurinkienė. Liaudies kultūra. 2007, Nr. 3, p. 31-39.
  • Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m / [mokslinis redaktorius Algis Kasperavičius ; mokslinis redaktorius ir knygos sudarytojas Kęstutis Gudas]. Panevėžys : UAB "Nevėžio spaustuvė", 2003. 735 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/97180
Updated:
2022-11-29 07:27:24
Metrics:
Views: 14    Downloads: 1
Export: