Visuomenės atstovų dalyvavimo vykdant teisingumą institutas Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse: konstituciniai aspektai

LTVakarų teisės tradicijos valstybėse demokratija yra neatsiejama nuo teisinės valstybės principo, suponuojančio valstybei vieną iš pareigų – sukurti veiksmingą ir skaidrią teismų sistemą. Vienu iš instrumentų laikomas visuomenės atstovų dalyvavimas vykdant teisingumą, kuris paprastai veikia dviem formomis – tarėjų ir prisiekusiųjų. Remdamasi kitų demokratinių valstybių patirtimi, Lietuvos Respublika taip pat siekia įgyvendinti šį pamatinį teisinės valstybės principą, į teisingumo vykdymą įtraukdama visuomenės atstovus. Realią išraišką po pakankamai ilgų diskusijų ši idėja įgavo 2019 m., kai Seime pirmą kartą buvo užregistruota 1992 m. Konstitucijos pataisa, kuriai pritarus, būtų įtvirtintas tarėjų institutas. Pagal tai tarėjai kartu su teisėjais vienoje kolegijoje nagrinėtų bylas ir sprendžiamojo balso teise priimtų sprendimus tiek fakto, tiek teisės taikymo klausimais. Taigi straipsnyje analizuojama ši Konstitucijos pataisa, kartu aptariama ir kita visuomenės atstovų dalyvavimo teisingumo vykdymo forma – prisiekusieji, kurie sprendžia tik konkrečius fakto klausimus (pvz. kaltės). Straipsnyje taip pat nagrinėjamos ir kitų Europos Sąjungos valstybių konstitucijų nuostatos, įtvirtinančios visuomenės atstovų dalyvavimą vykdant teisingumą. [Iš leidinio]

ENIn the Western legal tradition, democracy is inseparable from the rule of law, which presupposes that one of the duties of the state is to create an efficient and transparent judiciary that guarantees human rights and freedoms. One of the instruments for achieving this goal is lay participation in the administration of justice, which usually takes two forms: lay judges (“mixed tribunal”), and jurors/juries (“trial by jury”). Based on the experience of other democracies, the Republic of Lithuania also seeks to implement this fundamental principle of the rule of law by involving lay participation in the administration of justice. After a long discussion, this idea first gained real expression in 2019, when an amendment to the 1992 Constitution was registered in the Seimas for the first time; with its approval, the institute of lay judges was established. According to this, lay judges, together with judges, would hear cases on one panel and make decisions with the right to vote, both on fact and on the application of the law. Thus, this article analyzes this amendment to the Constitution, and at the same time discusses another form of lay participation in the administration of justice: jurors/juries, who – unlike lay judges – make decisions only on a specific issue of fact, usually in establishing guilt. In order to draw on the experience of other democracies on this issue, this article also examines the constitutions of other European Union states, which include provisions governing the institute of lay participation in the administration of justice. [From the publication]