Valstybės suvereniteto kategorija tarpsisteminės sąveikos srityje: konstitucinio tapatumo alternatyva ar jo esminis elementas?

LTNors valstybės narės dalyvavimą Europos Sąjungoje pirmiausia grindžia savo konstitucijomis, tačiau kartu į europinės integracijos procesą galima žvelgti ir kaip į konstitucinį iššūkį. Iki „konstitucinio tapatumo“ kategorijos iškilimo konstitucinių teismų jurisprudencijoje dominavo „valstybės suvereniteto“ sąvoka kaip dalyvavimo Europos Sąjungoje matas, leidžiantis užtikrinti pusiausvyrą tarp nacionalinės ir Europos Sąjungos teisinių sistemų bei fiksuojantis konstitucines integracijos ribas. Kai kurie autoriai, rašantys apie „konstitucinio tapatumo“ kategorijos vartojimo aktualijas, ją traktuoja kaip modernesnę „suvereniteto“ alternatyvą tarpsisteminės sąveikos srityje. Tai kiek vienpusis požiūris, „valstybės suverenitetas“ suvoktinas kaip vienas pagrindinių „konstitucinio tapatumo“ elementų, o ne mažiau vykęs konstitucinio tapatumo pirmtakas ar pakaitalas. Tokį vertinimą patvirtina ir ne vienos Europos Sąjungos valstybės narės konstitucinės jurisprudencijos tarpsisteminės sąveikos klausimais pavyzdžiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išryškėję konstitucinio tapatumo kaip ypatingai saugomo nuo keitimo konstitucinių principų ir nuostatų, tarp kurių yra ir valstybės nepriklausomybė, koncepcijos kontūrai negalės nedaryti įtakos ir Lietuvos dalyvavimo europinėje integracijoje oficialiai konstitucinei doktrinai. Tai įprasmina dviejų konstitucinių kategorijų vartojimo nacionalinės ir Europos Sąjungos teisinių sistemų sąveikos srityje problemų nagrinėjimą. [Iš leidinio]

ENThe participation of Member States in the European Union is based primarily on their constitutions. European integration, based on constitutional provisions, is also a constitutional challenge. Until the emergence of the category of “constitutional identity”, the concept of “state sovereignty” dominated in the jurisprudence of national constitutional courts as a measure of state participation in the European Union, which aids in ensuring balance between national and EU legal systems and marking the constitutional limits of participation in European integration. Many authors perceive the new category of “constitutional identity” as a more modern alternative to “sovereignty” within the scope of the interaction of national and EU legal systems. This is a one-sided approach, as “state sovereignty” should be treated as the most important element of “constitutional identity”; one of its foundations, and not a substitute or alternative. This appreciation is confirmed by the examples of the constitutional jurisprudence of several Member States of the European Union on issues of the interaction between national and EU legal systems. The contours of the concept of constitutional identity as a group of essential constitutional principles and provisions, including the independence of the state, which have emerged in Lithuanian constitutional jurisprudence will not be able to influence the official constitutional doctrine of the participation of the Lithuanian State in European integration. This makes it meaningful to examine problems with the application of the two aforementioned constitutional categories within the scope of the interaction of two legal systems. [From the publication]