Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą: nuotoliniai procesai

LTStraipsnyje analizuojama teisės į teisingą bylos nagrinėjimą raiška pandeminiu / ekstremalios situacijos valstybėse laikotarpiu, šios teisės turinys teismo posėdžius organizuojant ir vykdant nuotoliniu būdu. Autoriai kelia probleminius klausimus, ar nuotolinis teismo procesas atitinka proceso dalyvių kaip baudžiamosios justicijos sudedamosios dalies teisėtus lūkesčius, ar vykdomas teisingumas nepraranda savo tikrojo veido, ar toks teisingumas yra realus, o galbūt tik regimybė. Analizuojant apžvelgiamos teisinės nuostatos dėl nuotolinio teisinio proceso, galiojusios iki pandemijos ir jo metu. Aptariamos teisėkūros iniciatyvos ir naujovės šiame teisiniame reguliavime. Straipsnio išvadose akcentuojama, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą negali būti nepagrįstai „susiaurinama“, negali būti ribojama kiekvieno asmens teisė gyvai kreiptis į teismą, o ne per nuotolį. Tiesa, straipsnyje pritariama, kad turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp atitinkamų teisinių vertybių – visuomenės saugumo, sveikatos ir asmens teisės į tiesioginį dalyvavimą teisminiame nagrinėjime. Tačiau tai turi būti daroma vengiant spontaniškų ir momentinių teisėkūros iniciatyvų. [Iš leidinio]

ENThis article analyses the expression of the right to a fair trial under the circumstances of the COVID-19 pandemic within selected countries, and the content of this right while court hearings are organised and carried out remotely. Questions are raised as to whether the remote process meets the legal expectations of the participants of the criminal justice system, whether the implementation of justice changes its appearance, and whether this implementation is genuine or potentially fictitious. Alongside this analysis, the provisions of laws regulating the criminal procedure regarding remote legal procedures before and during the COVID-19 pandemic are examined. Law-making initiatives and novelties in the sphere of legal regulation are considered. Apprehension is urged in considering whether present attempts to move the “locomotive” of criminal justice do not create preconditions for the construction of narrow constitutional guarantees which may diverge from the fundamental principles of criminal procedures. In concluding, it is emphasised that the right to a fair trial cannot have its application narrowed without sufficient grounds, and that the right to access a court in-person cannot be limited. Fundamentally, the authors note that a balance must be struck between legal values such as social safety, the protection of health, and an individual’s right to direct participation in court hearings. This should be observed via the avoidance of spontaneous and impulsive law-making initiatives. [From the publication]