Ombudsmeno institucijos prigimtis ir santykis su valstybės valdžiomis

LTKiekviena valstybė, atsižvelgdama į teisinę sistemą, tradicijas ir vertybes, modifikuoja institucinę žmogaus teisių apsaugą. Klasikine laikyta ombudsmeno institucija, kurios šaknys siekia Švedijos ombudsmeno instituciją, transformuojasi į platesnį mandatą turinčias žmogaus teisių ombudsmeno institucijas. Be kitų svarbių teisių ir įgaliojimų, ji turi teisę kreiptis į konstitucinės justicijos instituciją dėl teisės aktų konstitucingumo, siekdama užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms. Straipsnyje nagrinėjamas įvairių valstybių ombudsmeno institucijų formavimasis, raida, ypatumai, tarptautinių organizacijų rekomendacijos. Pabrėžiama, kad svarbiausia užtikrinti, jog ombudsmenui, išrinktam kvalifikuotos parlamento daugumos, būtų užtikrinamas nepriklausomumas, nešališkumas, institucijos autoritetas ir teisėtumas, o jo mandatas turėtų apimti ne tik viešojo administravimo priežiūrą ir netinkamo administravimo prevenciją, bet ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugą. Straipsnyje taip pat ieškoma atsakymo, kodėl kai kurios valstybės, taip pat ir Lietuva pasirinko steigti klasikinę ombudsmeno instituciją, o kitos, tarp jų ir mūsų valstybės kaimynės nusprendė steigti žmogaus teisių ombudsmeno institucijas. Kasdienė ombudsmeno sąveika su valstybės valdžia kelia daug diskusinių klausimų, susijusių su unikalia ombudsmeno prigimtimi, nepriklausomumu ir kitokiomis jo veiklos garantijomis, mandato ribomis, pagarba priimamiems sprendimams. [Iš leidinio]

ENEvery country enjoys a wide margin of appreciation in establishing an institutional framework according to its legal system, traditions, and values. The so-called classical ombudsman institution, which has its roots in the Swedish ombudsman institution, has transformed into a human rights ombudsman institution with a much broader mandate. Among its competences is the power to apply to the constitutional control institution for the protection of human rights through the constitutionality of legal acts. This article examines the formation and development of t-endations of international organizations. It emphasizes that the independence, impartiality, authority, and legitimacy of the ombudsman, elected by a qualified majority, must be paramount, and their mandate should include not only the oversight of public administration and the prevention of maladministration, but also the protection of human rights and freedoms. This article also seeks to identify the reasons why some countries, including Lithuania, have chosen to establish a classical ombudsman institution, while others, including neighbouring countries, have chosen to establish human rights ombudsman institutions. The constitutional nature of the ombudsman institution as an independent human rights institution determines its special place in the system of the institutions of the branches of state power, its functions, and the powers necessary to perform these functions. While exercising its powers, the ombudsman interacts with state institutions and their related questions, and guarantees that effectiveness, independence, transparency, and rule of law become crucial. [From the publication]