Konstitucinio teismo teisėjų sudėties atnaujinimo mechanizmas kaip konstitucinių teismų nepriklausomumo prielaida

LTKonstitucijoje įtvirtintas Konstitucinio Teismo sudėties atnaujinimo mechanizmas, sklandžiai veikęs beveik trisdešimt metų, eilinės teisėjų rotacijos metu 2020 m. pavasarį neužtikrino trijų naujų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo laiku. Ilgiau nei metus užtrukusi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija paskatino diskusijas dėl tokio mechanizmo veiksmingumo ir Konstitucinio Teismo nepriklausomumo nuo kitų valstybės valdžios institucijų. Konstitucinio Teismo sudėties pasikeitimas ir naujų teisėjų skyrimo procedūra, paprastai dalyvaujant skirtingoms politinės valdžios institucijoms, reikalauja visų šiame procese dalyvaujančių institucijų sutarimo, taip pat atsakomybės parenkant nepriklausomus, nešališkus ir kompetentingus kandidatus. Straipsnyje aiškinamasi, koks Konstitucinio Teismo teisėjų sudėties atnaujinimo mechanizmas laikytinas optimaliausiu, siekiant kuo labiau sumažinti politikų įtaką skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, analizuojami valstybės valdžios institucijų įgaliojimai šioje srityje, ieškoma teisinių svertų, kurie galėtų užtikrinti tinkamą įgaliojimus skirti Konstitucinio Teismo teisėjus turinčių institucijų pareigų vykdymą. Atskirai nagrinėjamas konstitucinių teismų pirmininkų skyrimas, vertinami skirtingų procedūrų privalumai ir trūkumai. [Iš leidinio]

ENThe mechanism for the renewal of the composition of the Constitutional Court, enshrined in the provisions of the Constitution of the Republic of Lithuania, functioned smoothly for nearly thirty years. However, in spring 2020 the constitutionally-scheduled rotation of the Constitutional Court’s justices failed, as three new justices were not appointed in place of the three justices whose mandate had expired. This procedure was delayed by more than one year. This shook the day-to-day existence of one of the most important institutions in the state, and raised a number of questions regarding the functionality of the aforementioned renewal mechanism and the independence of the Constitutional Court from other state institutions. The procedure for the appointment of constitutional justices with the involvement of different political state institutions is one of the most sensitive questions of constitutional justice. This requires the general consensus of all participating subjects (those nominating candidates and those appointing justices) and a strong responsibility to choose impartial, independent, and qualified nominees. This article seeks to establish which mechanism for the renewal of the composition of the Constitutional Court requires the least political involvement in appointing constitutional justices, to analyse the constitutional powers of state institutions or officers participating in this procedure, and to examine whether there could be some legal leverage for the proper execution of constitutional obligations. Particular attention is paid to the appointment of the Chairperson of the Constitutional Court, while evaluating the advantages and disadvantages of different procedures. [From the publication]