LTŽmogaus kūnas yra neįtikėtinai milžiniškas informacijos šaltinis. Asmeniui esant gyvam, griaučiai, kaip ir visas organizmas, vystosi, keičiasi ir nuolatos reaguoja į gyvenamąją aplinką ir gyvenimo sąlygas. Tačiau daugeliu atvejų tik griaučiai yra atrandami archeologiniuose tyrimuose, nes, praėjus daugeliui metų po individo mirties, minkštieji audiniai sunyksta. Vis dėlto didžiulė informacija apie žmonių biologinio gyvenimo, sveikatos, mitybos, įvairių negandų, ligų ir mirties priežastis, genetiką bei kt. yra išlikusi skeletuose. Tai yra tiesioginis informacijos šaltinis pažinti minėtus aspektus praeities žmonių gyvenime (Larsen, 2002). 2011 m. buvo atlikti didelio masto archeologiniai dalies Senojo Panevėžio kapinių tyrimai. Tyrimų metu 402 m2 plote atidengti 252 registruoti kapai, datuojami XVI-XVII a. (Gerbutaviciūtė, 2012), turintys didžiulės reikšmės pažinti vieno iš didžiausių šių dienų Lietuvos miestų praeities žmonių biologines, kultūrines gyvenimo sąlygas. Šio straipsnio tikslas - pristatyti gautus antropologinio tyrimo rezultatus, koncentruojantis į praeities demografinius, epidemiologinius ir osteometrinius klausimus. Detalizuoti minėti tyrimai, atlikti šio straipsnio autoriaus ir Ievos Mitokaitės, bus išspausdinti „Lietuvos archeologijos" 39-ame tome (taip pat žr. Jankauskas ir kt., 2012). [Iš straipsnio, p. 104]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Panevėžys; Archeologija; Kapai; Antropologija. Keywords: The Lithuanian history; Panevėžys; Archaeology; Cemetry; Anthropology.