LTKiekviena kultūra skirtingai apibrėžia ir apmąsto lyčių skirtumus. Įvairiose kultūrose egzistuoja skirtingos vyriškumo ir moteriškumo reikšmės, skirtinga lyčių simbolika ir jų tarpusavio santykių suvokimo modeliai. Netgi toje pačioje kultūroje, pereinant iš vieno kultūrinio laikotarpio į kitą, lytims suteikiamos reikšmės kinta. Žemdirbiškose kultūrose, tarp jų ir lietuvių, moteris identifikuojama su archetipiniais moters simboliais - žeme, vaisingumu, suarta dirva, regeneruojančia gamtos galia. Krikščioniškoje tradicijoje žemės simbolika siejama su Dievo Motina Marija, kuri tautosakoje yra laikoma viena iš trijų žmogaus motinų ir liaudies tikėjimuose yra perėmusi žemės funkcijas. Tradicinėje lietuvių kultūroje moteriškumo reprezentacija yra įvairialypė ir polifunkcinė. Lietuvių liaudies dainose lietuvė išsiskiria moteriškumą nulėmusią kultūriškai apibrėžta vertybių sistema: ji pasitikinti savimi, ryžtinga ir dvasiškai atspari, su iš gentinės sanklodos einančiu jos, kaip motinos ir židinio saugotojos, vertinimu. Iš liaudies papročių ir tautosakos gelmių sklindantis moters kūrybingumas orientuotas į pagrindinę moteriškumo reprezentaciją - motinystę ir moters gebėjimą teikti gyvybę. Paradoksalu, bet šiuolaikiniame postmodemiame pasaulyje moterų gebėjimas reprodukuoti nebėra svarbiausia vertybė; neretai sarkastiškai ironizuojama moteris, kurios svarbiausias uždavinys tradicinėje kultūroje buvęs pratęsti giminę ir tautą.Šiame straipsnyje nagrinėjami XIX a. pab. - XX a. gyvenimo ciklo papročiai, į kuriuos bandoma pažvelgti per moteriškąją prizmę. Pagrindinis darbo šaltinis — etnografinių lauko tyrimų medžiaga, autorės surinkta 1989-2011 metais individualiose bei Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros, taip pat folklorinio ansamblio „Linago“ organizuotose ekspedicijose Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvoje — Anykščių, Biržų, Panevėžio, Molėtų, Ignalinos, Utenos, Zarasų rajonuose. Etnografinė medžiaga rinkta pagal autorės sudarytą etnografinį klausimyną „Moters vaidmuo šeimos papročiuose“. Renkant medžiagą naudoti lauko tyrimo metodai - pokalbis, struktūruotas ir išsamusis interviu, stebėjimas, gerai informuotų pateikėjų apklausa. Surinktos medžiagos analizei taikytas istorinis - lyginamasis ir interpretacinis metodas. Straipsnio tikslas — aptarti moteriškumo simbolius XIX a. pab. — XX a. aukštaičių gyvenimo ciklo (gimtuvių ir merginos brandos apeigų) papročiuose. Darbo uždaviniai: 1) ištirti Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvos gyvenimo ciklo papročius, 2) nustatyti moteriškumo simbolius aukštaičių gimtuvių ir merginų brandos apeigų papročiuose; 3) atskleisti Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvos gyvenimo ciklo papročių lokalinį tapatumą. Darbo aktualumas: Nors aukštaičių gyvenimo ciklo papročiai nagrinėti ankstesnių autorių įvairiais aspektais, tačiau iki šiol moteriškumo simboliai aukštaičių gyvenimo ciklo papročiuose nebuvo aptarti, todėl straipsnio tema yra nauja ir aktuali. [Iš straipsnio, p. 50]Reikšminiai žodžiai: Moteris; Moteriškumas; Tradicinė kultūra; Aukštaitija. Keywords: A woman; Femininity; Traditional culture; Aušktaitija (Highlands).