Kai kurie lopšinių ir vaikų migdymo tradicijų bruožai
LTLopšinės ir visas jas supantis paprotinis kontekstas, šis archajiškas mūsų kultūros paveldas, ilgus praeities šimtmečius padėjo žmonėms auginti savo vaikus. Jas pasitelkdavo ir kurdavo motinos, auklės ir vyresnieji šeimos nariai. Lopšinės - lietuvių liaudies suaugusiųjų kūryba vaikams, dainuojamos, kad švelnia melodija, ritminiais, supimą imituojančiais judesiais ir raminamais žodžiais užmigdytų mažylį. Jas išsaugojo daugelis pasaulio tautų. Lietuviškų lopšinių analogų galime sutikti kaimyninių tautų - latvių, estų, rusų, ukrainiečių, lenkų - folklore. Įdomių grupinio tokių dainų atlikimo pavyzdžių yra Afrikos genčių, kur vaikų migdymas - bendruomeninis ritualas, folklore. Etnomuzikologų tyrinėjimuose pažymima, kad senosios lopšinės turi daug ypatybių, atskleidžiančių archajiškas tokių dainų ištakas. Dalį jų galėtume priskirti senajam bendraeuropiniam muzikiniam sluoksniui. Anot etnomuzikologės Austės Nakienės, senosiose lopšinėse galima įžvelgti akmens amžiuje gyvavusios liaudies kūrybos atspindžių (Vaikų ne vaikų dainos //Liaudies kultūra - 1997, Nr.6, p 26). Daugelį amžių lopšinės buvo dainuojamos ir saugomos motinų, jas perduodavo iš kartos į kartą. Taip lopšinės, nepraradusios savo paskirties, pasiekė mūsų dienas. Ir iki šiol jos neatsiejamos nuo vaikų migdymo tradicijų. Pateikėjos ir šiandien pasakoja, kad seniau šias dainas dainuodavo supdamos lopšį. [Iš straipsnio, p. 8]Reikšminiai žodžiai: Lopšinės; Vaikai; Kultūros paveldas; Folkloras. Keywords: Lullabies; Children; Cultural heritage; Folklore.
