Bronius Liesis-Naktis, Kaukas, Ėglis (1922–1949 m.)

Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Bronius Liesis-Naktis, Kaukas, Ėglis (1922–1949 m.)
In the Book:
Iš Panevėžio praeities: miško broliai / sudarė Arūnas Astramskas, Donatas Juzėnas. Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2018. P. 173-185, 197-198
Summary / Abstract:

LT1944 m. vasarą sovietų pajėgos, išstumdamos nacistinės Vokietijos kariuomenę, antrą kartą okupavo Lietuvą. Vėl prasidėjęs sovietinis teroras privertė prisiminti 1941 m., kai vyko masinės represijos (susidorojimai, masiniai trėmimai) prieš vietos gyventojus. Nujausdami, kas laukia, žmonės nedelsė. Nemaža jų dalis pasirinko aktyvią kovą ir pasitraukė į miškus. Kiti tapo jų padėjėjais ir ryšininkais. Trečia dalis rinkosi priešo pusę. Ketvirtoji, ir pati gausiausia, nusprendė nieko nedaryti ir niekur neprisijungti. Tačiau, kaip pastebi Aleksandras Štromas, tarp tų grupių pasitaikydavo įvairiausių žmonių: konformistų, idealistų. Karo pabaigoje ir pirmaisiais pokario metais pasirinkti, kuria kryptimi eiti, buvo be galo sudėtinga, bet būtina. Nuo pasirinkimo priklausė jo paties ir artimųjų likimas. Žmogus, pasirinkęs partizanų arba ryšininkų pusę, į pavojų įtraukdavo visą pažįstamų ir giminių ratą. Tačiau tai ne visus atgrasė nuo šio pasirinkimo. Per visą aktyvų kovų laikotarpį į miškus pasitraukė daug kovotojų. Pasak Kęstučio Girniaus, nustatyti jų skaičių yra sudėtinga, tačiau žinome, kad apytiksliai žuvo 20 tūkst. kovotojų. Nemažai partizanų žuvo kovų metu, kiti buvo užverbuoti MGB. Tretiems pavyko išgyventi net itin sunkiomis sąlygomis. Deja, didžiosios dalies šių žmonių gyvenimai mums praktiškai nežinomi. Žinių apie juos nesuteikia nei istoriniai dokumentai, nei amžininkų atsiminimai. Ne geresnė padėtis pažvelgus ir į žinomų partizanų gretas. Iš aštuonių 1949 m. Nepriklausomybės deklaracijos signatarų kiek geriau žinome tik kelis – Joną Žemaitį-Vytautą ir Adolfą Ramanauską-Vanagą. O kiti šeši vis dar skendi istorijos rūke. Todėl šio tyrimo tikslas yra rekonstruoti vieno iš tų šešių vis dar mažai žinomų partizanų – Bronislovo Liesio-Nakties gyvenimo epizodus. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Bronius Liesis; Partizaninis judėjimas; Lietuvos laisvės kovų judėjimas; Pogrindinė spauda. Keywords: Bronius Liesis; Partisans' movement; Lithuanian Freedom Fighting Movement; Partisans' press.

ENIn 1944 the second Soviet occupation began and it demanded significant losses. People remembered what happened in 1940-1941 (mass repressions, deportations, killing) therefore a large part of them, believing in the success of the future struggle, went to the forests and became partisans. According to Kęstutis Girnius it is difficult to determine their number, but we know that approximately 20 thousand fighters were killed. A large number of them died during the battles, others were caught and recruited as the agents of Soviet security, others managed to survive. It is regrettable but we know almost nothing about these fighters. The life of Bronius Liesis, the signatory of the Independence Declaration of the 16th February, 1949 also was related to these events. We will describe Bronius Liesis life in short. Bronius Liesis was born on the 16th of April, 1922 in Ramygala, in Bronius and Marija Liesiai family. During the period of the first Soviet occupation (1940-1941) Bronius1 parents and both sisters were deported to the Krosnoyarsk region. Only one sister returned from exile. The enormous loss experienced by Bronius pushed him to choose a fighter's path. With the beginning of the Nazi occupation, Bronius and his brother Antanas joined the underground Lithuanian Liberation Army, founded by Kazys Veverskis. When the Soviets were approaching to Lithuania the brothers were sent to the German secret agents school FAK-203 in order to acquire the basics of partisan struggle and to provide ammunition. In the second half of the year 1944, when the Nazis were expelled from Lithuania by the Soviet Union, Lithuanians who studied at German secret agents schools were returned to Lithuania. So the brothers Liesiai came back to homeland. Since then Bronius Liesis' partisan path began, and lasted almost for five years, up to August, 1949.Throughout this period Bronius did the enormous work - he was responsible for publishing and writing and he was the prominent writer and the great editor. Therefore J. Žemaitis-Vytautas appointed him together with P. Bartkus to create the new Command and assigned them special tasks. The culmination of Bronius Liesis partisan activity was the Independence Declaration signing at Mikniai farmstead, Minaičiai village on the 16th of February, 1949. Bronius was killed on the 13th of August, 1949 in the Užpelkiai forest, Radviliškis district. The inseparable part of Bronius Liesis was his creative work. Having a writer's talent Bronius created a variety of poems, wrote critical articles. Although we have only few pieces of his artistic creation remained, but these pieces perfectly reveal the everyday life of partisans and present a wide range of partisan related experiences. [From the publication]

ISBN:
9786094070105
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/97144
Updated:
2022-11-29 07:27:18
Metrics:
Views: 33    Downloads: 1
Export: