Konstitucinė ir administracinė teisė: naujų metodologinių paradigmų paieška

LTPastaruoju metu socialinių mokslų tyrimuose teisės ir kiti socialiniai reiškiniai vis dažniau tyrinėjami tarpdalykiniu požiūriu. Tokiuose tyrimuose, siekiant praturtinti teisės mokslą naujomis žiniomis, yra analizuojamos teisinių ir įvairių kitų socialinių laukų sąsajos. Šių tyrimų pagrindu vyksta teisės teorinių ir metodologinių prielaidų pokyčiai, keičiasi teisinio mąstymo apimtys ir gylis, atskleidžiamos naujos idėjos. Straipsnyje pateikiami svarbiausi šiuolaikinės konstitucinės ir administracinės teisės problemų sprendimų modeliai, nagrinėjamos naujojo metodologinio mąstymo paradigmos. Tyrime taikomo modeliavimo pavyzdžiu buvo pasirinkti svarbiausi Lietuvos Respublikos pilietybės instituto klausimai. Dažnai yra manoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškinimui pakanka tradicinių tekstinių tyrimo metodų. Žurnale „Jurisprudencija“ esančių publikacijų analizė rodo, kad teisės moksliniuose tyrimuose dažniausiai taikomi dokumentų analizės, mokslinės literatūros analizės, sisteminis, loginis, teleologinis, verbalinis, lyginamosios analizės, apibendrinamasis metodai. Taikydami šiuos metodus, tyrėjai yra įsitikinę, kad tokie tyrimai padeda užtikrinti Konstitucijos ir jos saugomų vertybių nuostatų darnumą, stabilumą ir tęstinumą. Tačiau vykstant globalizacijai, socialinė aplinka nuo Konstitucijos priėmimo 1992 m. ženkliai pakito. Todėl būtina atsižvelgti į naujus konstitucinio ir administracinio teisinio reguliavimo objektyviuosius poreikius, kurie aktualizuoja žmogaus, visuomenės ir valstybės viešuosius interesus. Šie poreikiai yra ypač svarbūs lietuvių kilmės asmenims, kurie, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, gyvena kitose šalyse. [Iš leidinio]

ENRecently in the social sciences, the interdisciplinary research approach is increasingly being used to explore law and other social phenomena. In such research, the links between the legal and various other social fields are analysed in order to enrich legal science with new knowledge. Based on these studies, changes in the theoretical and methodological assumptions of law take place, the scope and depth of legal thinking change, and new ideas are revealed. This article presents the most important models in terms of solutions to the problems of modern constitutional and administrative law, and examines the paradigms of new methodological thought. It is often considered that traditional textual research methods are sufficient for the interpretation of the Constitution of the Republic of Lithuania. The analysis of publications in the Jurisprudencija journal shows that the most commonly used methods in legal research are: document analysis; analysis of scientific literature; systematic, logical, teleological, verbal, and comparative analysis; and summative methods. The authors are convinced that analysis formed of these methods helps to ensure the coherence, stability, and continuity of the provisions of the Constitution and its protected values. However, in the context of globalization, the social environment has changed significantly since the adoption of the Constitution in 1992. Therefore, it is necessary to take into account the new objective needs of constitutional and administrative legal regulation, which actualize the public interests of individuals, society, and the state. These needs are especially important for persons of Lithuanian origin who live in other countries after Lithuania regained its independence. [From the publication]