(Ne)pamiršti vardai: Vilniaus imperatoriškojo universiteto (1803-1832) profesoriaus Augusto Liudviko Bécu nuopelnai XIX a. pradžios medicinai

LTNagrinėjat Vilniaus imperatoriškojo universiteto (VIU) profesoriaus mediko Augusto Liudviko Bécu gyvenimą ir veiklą, iškyla itin produktyvaus ir aktyvaus mokslininko paveikslas. 1803 m. grįžęs iš Škotijos, kur buvo universiteto išsiųstas tobulintis, vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė inicijuoti ir praktikuoti vaikų skiepijimą nuo raupų. 1805 m. buvo Fiziologijos katedros dekanas, nuo 1806 m. vadovavo Patologijos ir higienos katedrai, buvo praktikuojantis gydytojas. Jo darbas apie vaikų skiepijimą nuo raupų buvo pristatytas centrinio Vakcinacijos komiteto (pranc. au Comite central de la Vaccine) Paryžiuje prezidentui Jeanui Antoine Chaptaliui ir A. L. Bécu buvo išrinktas šio komiteto nariu korespondentu. Istoriografijoje jo nuopelnai liko primiršti, todėl pravartu detaliau išsiaiškinti, ką iš tiesų nuveikė A. L. Bécu ir kaip jo mokslinė veikla paveikė VIU medicinos mokslo raidą. Straipsnyje nagrinėjamas A. L. Bécu paskaitų turinys, kuris lyginamas su vėlesnio to paties patologijos dalyko dėstytojo Adolfo Abichto paskaitų turiniu, akcentuojama konkurencija su Josephu Franku ir tokios konkurencijos, bei mokslinių diskusijų rezultatai, ieškomi mokslo nuopelnai. A. L. Bécu atvejis detaliai atskleidžia ne tik jo asmeninius iššūkius, bet parodo, su kokiomis problemomis susidūrė IVU, sprendžiant mokslo programų, dėstomų dalykų, naujausių tyrimų taikymo, mokslinių diskusijų ir panašius klausimus ankstyvuoju VIU raidos laikotarpiu. Visa tai analizuojama ir atskleidžiama per vieno unikalaus ir produktyvaus mokslininko santykį su darbo aplinka ir akademiniu pasauliu. [Iš leidinio]

ENExamining the life and activities of the professor of Vilnius Imperial University (hereinafter - VIU), doctor August Ludvik Bécu, a picture of a highly productive and active scientist emerges: returning from Scotland, where he was sent by the university to improve, one of the first in Lithuania to initiate and practice vaccination against smallpox in children. He was not only a practicing physician but also dean of the Department of Physiology, from 1806 and headed the Department of Pathology and Hygiene, was a practicing physician. Bécu‘s work on smallpox vaccination of children was presented to its President, Jean Antoine Chaptal, at the Central Vaccination Committee in Paris and elected co-member of that committee. Unfortunately, in historiography, his merit remained forgotten, so it is useful to find out in detail what A. Bécu did and how his scientific activities affected the development of medical science at VIU. The article examines the content of his lectures, which is compared with the content of later lectures by Adolf Abich, a lecturer in the same subject of pathology, emphasizes the competition and the results of such competition, and scientific discussions with J. Frank.The case of A. Bécu reveals in detail not only his challenges but more importantly, the problems faced by the IVU in dealing with scientific programs, subjects, application of the latest research, scientific discussions, and similar issues in the early development of VIU. All of this is analyzed and revealed through the relationship of one unique and productive researcher to the work environment and academia. [From the publication]

• Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai / Alfredas Bumblauskas (atsakomasis redaktorius). Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 1032 p.
• Vilnius XIX amžiuje : atsiminimai / Josephas Frankas ; iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius : Mintis, 2013. kn.
• Wilno - polska stolica kulturalna zaboru rosyjskiego, 1803-1832 / Daniel Beauvois. Wrocław : Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2012. 824 p., 29 iliustr. lap.