Aukštųjų mokyklų psichosocialinė mokymosi aplinka

LTMokymosi aplinka daro tiesioginį poveikį studentų aukštesniųjų mąstymo įgūdžių ugdymui, psichologinei savijautai ir mokymuisi. Prie mokymosi efektyvumo prisideda psichosocialinė aplinka. Šią aplinką sudaro aukštosios mokyklos aplinka, studento, dėstytojų ir bendrakursių bei mokomosios medžiagos sąveika. Psichosocialiniai veiksniai yra labai reikšmingi prognozuojant studentų akademinę sėkmę. Akademiniai ir socialiniai reikalavimai gali sukelti ir emocinę įtampą. Svarbu įvertinti studentų patiriamus psichosocialinius veiksnius, turinčius įtakos jų psichologinei gerovei ir sveikatai. Tyrimo tikslas – remiantis moksliniais šaltiniais, apžvelgti psichosocialinius veiksnius, galinčius paveikti aukštųjų mokyklų studentų akademinius pasiekimus, sveikatą ir gerovę. [Iš leidinio]

ENThe learning environment has a direct impact on the development of students ’advanced thinking skills, psychological wellbeing and learning. The psychosocial environment contributes to learning effectiveness. This environment consists of the environment of the high school, the interaction of the student, teachers and classmates and teaching materials. Psychosocial factors are very important in predicting students’ academic success. Academic and social demands can also cause emotional tension. It is important to assess the psychosocial factors experienced by students that affect their psychological well-being and health. Thus, the authors of this article aimed to review, based on scientific sources, the psychosocial factors that high school students face and that may affect their academic achievement, health, and well-being. [From the publication]

• Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų psichosocialinės nuostatos raiška ir jai įtaką darantys veiksniai / Antanas Bagdonas, Vilija Adaškevičienė. Socialiniai mokslai. 2010, Nr. 2 (68), p. 60-70.
• Mykolo Romerio universiteto studentų patiriamo streso įveikos strategijos / Jolita Dudaitė, Stasė Ustilaitė. Socialinių mokslų studijos. 2014, Nr. 6 (3) p. 633-647.
• Psichikos sveikatos problema studijų procese / Dovilė Jonušienė. Tiltai. 2014, Nr. 4 (69), p. 115-125.
• Studentų adaptacijos savaitės programos vertinimas studijų kokybės aspektu / Rita Mičiulienė, Albinas Pugevičius, Daiva Pugevičienė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2015, T. 37, Nr. 1, p. 104-113.
• Studentų akademinės motyvacijos skalės (SAMS–21) struktūra / Antanas Kairys, Audronė Liniauskaitė, Liana Brazdeikienė, Laimis Bakševičius, Ramutė Čepienė, Žieda Mažeikaitė-Gylienė, Mindaugas Rugevičius, Aldona Žakaitienė, Povilas Žakaitis. Psichologija. 2017, t. 55, p. 41-55.
• Universiteto studentų naudojamų streso įveikimo strategijų ir nusiskundimų sveikata sąsajos / Laura Sapranavičiūtė, Aidas Perminas. Visuomenės sveikata. 2011, Nr. 1 (52), p. 98-107.
• Vilniaus kolegijos psichosocialinės aplinkos vertinimas studentų požiūriu / Rita Liepuonienė, Dovilė Liubinienė, Stasė Ustilaitė. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. 2024, nr. 20/1, p. 70-78.