Intercultural communication: a factor in career management

LTŠiuolaikinę visuomenę galima apibūdinti kaip atvirą ir globalią. Kiekviena visuomenės veiklos sritis (švietimas, darbo rinka, gyvenimo būdas ir pan.) turi savų ypatumų, vis dėlto galima pamatyti, kokie veiksniai yra būtini, siekiant sėkmingos veiklos globaliame pasaulyje. Šiame straipsnyje tarpkultūrinė komunikacija išskiriama kaip būtinas sėkmingos profesinės veiklos ir nuolatinio tobulėjimo atviroje visuomenėje veiksnys. Toks bendravimo būdas turėtų būti priimtinas jauniems žmonėms (studentams), siekiantiems išsilavinimo, profesinės karjeros ir planuojantiems sėkmingą ateitį. Teigiama, kad jaunimas (studentai) yra pagrindinis elementas, siekiantis išnaudoti visą švietimo sistemos potencialą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, galintis patenkinti darbdavių lūkesčius, kurie vis labiau susiję su tarptautine veikla ir pasaulinės visuomenės kompetencijomis. Profesinės galimybės ne tik susijusios su vidaus darbo rinka, bet ir neatmetamos migracijos alternatyvos. Apžvelgti tyrimai ir jų rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė komunikacija suvokiama kaip vienas iš būtinų įgūdžių, padedančių plėsti švietimo ribas, renkantis ir tęsiant studijas užsienio švietimo įstaigose, tenkinant darbdavių reikalavimus, kurie vis papildomi nuolat kuriant tarptautines organizacijas. Organizacijų ir įmonių vadovai pripažįsta, kad tarpkultūrinė komunikacija suteikia naujų galimybių ir padeda spręsti vietos bei tarptautines problemas, kylančias dėl naujos aplinkos, naujų reikalavimų ir nuolat besiplečiančių galimybių. Daugelio mokslininkų ir tyrėjų teigimu, globalioje visuomenėje ryškėja naujos tendencijos. Verta paminėti darbo rinkos plėtimąsi tarptautiniu mastu, neribotas galimybes keliauti po pasaulį dėl įvairių priežasčių, įvairių kultūrų atstovų įdarbinimą įmonėse ir pan.Sėkminga ir veiksminga profesinė veikla priklauso nuo žmonių pasirengimo atsiverti pasauliniams pokyčiams ir inovacijoms. Intensyvėjant gyvenimo tempui, tenka taikytis prie naujų aplinkybių ir naudoti tarptautiniu mastu pripažintas priemones priimant globalius iššūkius. Šis straipsnis atskleidžia tarpkultūrinės komunikacijos svarbą pasaulinėje visuomenėje. Toks bendravimo būdas veikia šiuolaikinio gyvenimo kokybę, formuoja teigiamą požiūrį į naujas darbo rinkos tendencijas, pasaulines įmones, imigrantus ir užsieniečius. Be to, tarpkultūrinė komunikacija gali būti pasitelkiama, siekiant populiarinti vietos kultūrą ir susipažinti su kitomis. Įvairių šaltinių analizė ir tyrimai suteikia vertingų faktų, kad tarpkultūrinė komunikacija teigiamai veikia kasdienio ir profesinio gyvenimo kokybę bei sukuria konkurencinį pranašumą darbo rinkos specialistams. Remiantis teorinėmis įžvalgomis, atliktas studentų nuomonių dėl tarpkultūrinio bendravimo naudos tyrimas. Siekiama išanalizuoti studentų požiūrį ne tik į tarpkultūrinio bendravimo kompetencijos naudą, bet ir jos taikymo galimybes. Tyrimas baigtas 2020 m. kovo – balandžio mėn. Tyrimo imtis – dviejų Klaipėdos (Lietuvos) aukštųjų mokyklų pirmųjų ir antrųjų studijų metų studentai (n = 176 studentai), atstovaujantys Verslo vadybos (75 studentai), Ekonomikos (56 studentai) ir Viešojo administravimo (45 studentai) studijų programoms. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad, studentų nuomone, tarpkultūrinė komunikacija naudinga, didinant savigarbą ir pasitikėjimą, ugdant naujas kompetencijas, studijuojant užsienyje ir valdant karjerą versle. Daugelis respondentų (vidutiniškai 4,57) tarpkultūrinio bendravimo naudą sieja su būsimomis įsidarbinimo galimybėmis. Jie supranta tokio bendravimo svarbą pasauliniam verslui ir savo būsimos karjeros perspektyvas sieja su tarpkultūriniu bendravimu.Respondentai mato tarpkultūrinio bendravimo teikiamą naudą ir jos praktikavimo galimybes šiose srityse: asmenybės ugdymas, tiksliau, saviugda (vidurkis – 4,04), studentų pasaulėžiūros plėtra (vidurkis – 3,6), naujų įgūdžių ugdymas (bendravimo įgūdžiai) (vidurkis – 3,55), tarpkultūrinis sąmoningumas (vidurkis – 2,91). Studentai mano, kad tarpkultūrinė komunikacija naudinga švietimui (savišvietai): studijuojant užsienyje (vidurkis – 3,99), įgyjant akademinės patirties (vidurkis – 3,58), stažuojantis / atliekant praktiką (vidurkis – 3,76) ir dalyvaujant konferencijose / švietimo renginiuose (vidurkis – 2,4). Tai atskleidžia, kad studentai supranta tarpkultūrinio bendravimo naudą ir reikšmę savo studijoms gimtoje šalyje ir užsienyje. Manoma, kad jie siekia įvairiapusiškų mokslo žinių, įgyti patirties ir / ar atlikti praktiką vietos ar užsienio įmonėse. Paskutinė studentų nurodyta tarpkultūrinio bendravimo naudojimo sritis susijusi su keliavimu. Populiariausi tokie pasirinkimai: bendravimas su draugais, gyvenančiais užsienyje (vidurkis – 2,83), migracija (vidurkis – 2,72) ir keliavimas dėl asmeninių priežasčių (asmeninių santykių) (vidurkis – 2,69). Dauguma atsakymų susiję ne tik su draugų lankymu, bet ir su migracija. Pastaroji problema aktuali Lietuvos jaunimui, svarstančiam apie geresnes įsidarbinimo ar gyvenimo galimybes ateityje, studijoms pasibaigus. Studentai parodė, kad tarpkultūrinis bendravimas yra naudingas ir jis būtinas būsimame profesiniame bei asmeniniame gyvenime. Apibendrinant galima teigti, kad studentai žino ir aiškiai supranta konkretaus bendravimo būdo – tarpkultūrinio bendravimo – teikiamas galimybes. [...]. [Iš leidinio]

ENThe current tendencies of a global society are obvious: the labour market is expanding, people are travelling for various reasons all over the world, every organisation can have foreign workers with different cultural backgrounds, the internationalisation of studies HEIs is constantly being implemented, etc. Successful and effective daily life depends on the readiness of people of any age to be open to global change and innovation. The intense pace of life requires adaptation to new circumstances and the use of internationally recognised tools to address global challenges. This article reveals the benefits of intercultural communication in a global society. This form of communication influences the quality of modern life, and strengthens positive attitudes towards new trends in the labour market, global business, immigrants and foreigners. In addition, intercultural communication can be used to promote local culture to others, and to become familiar with other cultures. The analysis and survey of various sources provides valuable evidence that intercultural communication is beneficial to the quality of daily and professional life, and creates a competitive advantage for labour market professionals. According to the results of the survey, intercultural communication is useful for strengthening self-esteem and confidence, developing new competencies, studying abroad, and managing careers in business. [From the publication]

• Ar Lietuvos įmonėms reikia daugiakalbių darbuotojų? / Agnė Kalninytė. Kalbotyra. 2011, t. 63 (3), p. 26-39.
• Europos šalių mokyklų komandų bendradarbiavimo europiniuose švietimo projektuose ypatumai ir jų priežastys.. Socialiniai mokslai. 2003, Nr. 2 (39), p. 30-37.
• Kultūros samprata ir inkultūrizacijos procesas tarpkultūrinės komunikacijos kontekste / Valdas Pruskus. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 3, p. 121-130.
• Lietuvos darbo birža - tinklinė organizacija : pagrindiniai bruožai / Daiva Bukantaitė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2004, Nr. 8, p. 30-37.