The Importance of neo-weberianism in the context of COVID-19 global pandemic management

LTNeovėberizmas yra moderni viešojo administravimo reformų kryptis, kurios raiška skirtinga apimtimi vis dažniau pastebima įvairiose valstybėse. Ši kryptis ypač aktuali COVID-19 pandemijos kontekste. Išanalizavus COVID-19 pandemijos administravimą matyti, kad vertikaliai integruoto valdymo, profesionalios valstybės tarnybos ir pilietinės visuomenės bei bendruomenių įtakos viešųjų sprendimų priėmimui nuoseklumas yra neovėberizmo pagrindas ir tampa ypač svarbus ekstremalios situacijos, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, sąlygomis. Daug šalių kovai su pandemijos grėsme pasirenka panašias arba identiškas antikrizines priemones, tačiau taip pat pastebimi skirtumai tarp šalių taikant neovėberizmo valdymo principus. Šio straipsnio autoriai išsamesnei pandemijos valdymo analizei pasirinko tris Vidurio Europos šalis (ES valstybes nares) – Lenkijos Respubliką (didelę šalį), Vengriją (vidutinę šalį) ir Lietuvos Respubliką (mažą šalį). Siekiant perspektyviai valdyti pandemiją ir jos finansines pasekmes Lenkijos Respublikoje, buvo modeliuojamas dalies valstybės tarnautojų ir kitų viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojų atleidimas arba atlyginimų mažinimas. Vengrijoje yra griežčiausias karantinas iš trijų analizei atrinktų šalių, tad iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šalis pasirinko griežtą tradicinį hierarchinį COVID-19 krizės valdymo modelį, tačiau atidžiau pažvelgus matyti, kad Vengrijos vyriausybė remiasi gyventojų apklausomis ir bando atsižvelgti į piliečių nuomonę dėl pandemijos įveikimo priemonių ir terminų. Derinant griežtą pandeminį karantiną Lietuvos Respublikoje, siekiama užtikrinti kokybišką gyventojų informavimą. [Iš leidinio]

ENNeo-Weberianism is a modern direction of public administration reform, the expression of which, to varying degrees, is increasingly being observed in various states. This direction is particularly relevant in the context of the COVID-19 pandemic. An analysis of the administration of the COVID-19 pandemic shows that coherence between vertically integrated management, a professional civil service, and the influence of civil society and communities on public decision-making is at the heart of neo-Weberianism, and becomes particularly important in the event of an emergency of this nature. Many countries choose similar or identical anti-crisis measures to combat the threat of a pandemic. However, differences in applying the principles of neo-Weberian governance can also be observed between countries. The authors of this article selected three Central European countries (EU member states) – Poland (large), Hungary (medium), and Lithuania (small) – for a more detailed analysis of pandemic management. In Poland, in order to manage the pandemic and its financial consequences in perspective, redundancies or pay cuts to some civil servants and other public sector employees in public sector organizations were modeled. Hungary had the strictest anti-pandemic quarantine of the three countries selected for analysis, and at first glance it seems that the country opted for a strict traditional hierarchical governance model for the COVID-19 crisis, but on closer inspection we see that the Hungarian government used population surveys and tried to take into account citizens’ views on the deadlines for overcoming the pandemic. In Lithuania, by coordinating strict pandemic quarantine, the aim was to ensure the provision of high-quality information to the population. [From the publication]

• Viešojo administravimo tobulinimo prioritetai / Borisas Melnikas. Viešojo administravimo efektyvumas / atsakingasis redaktorius Alvydas Raipa. Kaunas: Technologija, 2001. P. 308-332.
• Viešojo valdymo evoliucija XXI amžiuje: priežastys, struktūra, poveikis / Alvydas Raipa. Tiltai. 2014, Nr. 2 (67), p. 1-16.