Valstybinės kalbos tikriniai žodžiai ir jų rašyba

LTTikriniai žodžiai, kaip ir bendriniai, yra kalbos dalis, rašoma tokiomis pat raidėmis, turinti tokias pat galūnes, priesagas, priešdėlius, žodžio šaknis, gimines kaip ir kiti žodžiai, pagal tokias pat taisykles kirčiuojama, linksniuojama ir vienodai paklūstanti kalbos sistemai. Lietuvių kalbos abėcėlė, kaip ir daugelio kitų Vakarų Europos kalbų abėcėlės, sudaryta lotynų kalbos abėcėlės pagrindu. Klasikinėje lotynų kalboje buvo 23 raidės, lietuvių kalboje jų yra 32. Lietuvių kalboje kiekvienam kalbos garsui žymėti taikoma po vieną raidę, todėl nėra raidžių x, q, žyminčių du garsus. Nėra ir raidės w, kuri naujesniais laikais lotynų kalbos perimta iš germanų kalbų. Raidės v ir w žymi tą patį garsą, todėl nėra prasmės vieną garsą kalboje žymėti dviem skirtingomis raidėmis. Lietuvoje (ir daugelyje kitų valstybių) tradiciniais vietovardžiais, asmenvardžiais laikomi tokie, kurie iš seno vietinių gyventojų yra vartojami ir visiškai prigiję vietos kalboje (tarmėje). Lietuvoje dauguma vietovardžių yra lietuvių kalbos kilmės, nes vietas praminė vietiniai gyventojai ir tik po to vietovardžiai pakliuvo į raštus įvairiomis kalbomis. Didesnė dalis asmenvardžių (kaip ir kitose kalbose) Lietuvoje yra nevisiškai vietinės kilmės, nes daug krikščioniškų ir panašių vardų, pavardžių kilo iš kitų kalbų ir nelietuvių raštininkų dažniausiai į dokumentus pirmiausia buvo įrašyti kitomis kalbomis. Bet ir tie asmenvardžiai dabar turi lietuviškus balsius, priebalsius, galūnes, priesagas ir vietinių gyventojų laikomi lietuviškais tikriniais žodžiais. Neteisinga siūlyti Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečių esą „nelietuviškus“ vardus, pavardes Lietuvos Respublikos dokumentuose rašyti „nelietuviškais lotyniškais rašmenimis“.Tada lietuvių kalboje atsirastų ne trys naujos raidės, o, rašant visų valstybių lotynų kalbos abėcėlės pagrindu sudarytas raides – apie 150 naujų raidžių ir taip būtų keičiama lietuvių kalbos abėcėlė. Pageidaujantys „užsienietiškų raidžių“ jas galėtų rasti įrašytas papildomuose dokumentų įrašuose ir nebūtų pažeidę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio, valstybinės kalbos sistemos ir daugumos piliečių teisių neįprastą asmenvardį perskaityti ir tiksliai ištarti. Tai naudinga ir „užsienietiško“ asmenvardžio turėtojui, nes jo asmenvardis būtų teisingai ištartas ir neiškraipytas. Be to, taip nebūtų pažeidžiamos teisės tų lietuvių, kurie gyvena Lietuvoje, gavo neįprastus asmenvardžius ir nori išlaikyti savo tautybę, būti gerai suprantami, lojalūs Lietuvos Respublikos piliečiai. Nepagrįsta reikalauti užtikrinti „užsienietiškų“ vardų ir pavardžių, „kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų“, ypatingą (privilegijuotą) teisinę apsaugą Lietuvoje. Per tūkstantį metų į Lietuvą atkeliavę asmenvardžiai prigydavo lietuvių kalboje ir tapdavo jos dalimi. Pagrindinis asmens žymuo yra asmens kodas, o daugelio vienodų vardų, pavardžių yra tūkstančiai. Jie gali būti keičiami, užrašomi kitų kalbų abėcėlėmis, bet nuo to nė vieno asmens tapatybė nesikeičia. Asmenvardis yra kalbos dalis, o ne kurio nors asmens privati nuosavybė. Neteisinga manyti, ir kad užsienyje nėra lietuviškų (baltiškų) asmenvardžių. Lietuviai gyveno ir gyvena daugelyje pasaulio valstybių, o tarp Berlyno ir Maskvos randama baltizmų, nes čia anksčiau gyveno baltai, iš kurių kilo lietuviai.Nėra jokio pagrindo Lietuvos asmenvardžius, vietovardžius, gatvių pavadinimus oficialiai rašyti užsienio kalbų abėcėlėmis ir iškraipytomis formomis. Tikriniai žodžiai į kitas kalbas neverčiami. Taip pat nepagrįsta reikalauti Lietuvoje juridinių asmenų pavadinimus rašyti nelietuviškai ir dėl to keisti įstatymus. Taip irgi pažeidžiamos ir daugumos piliečių teisės gauti tikslią informaciją, tos įstaigos netektų dalies interesantų. Niekas netrukdo Lietuvos juridiniams asmenims reklamuotis pageidaujama kalba užsienyje. [Iš leidinio]

ENProper nouns, like common nouns, are a part of speech written in the same letters, with the same inflections, suffixes, prefixes, roots, genders, according to the same rules accentuated, inflected and equally subject to the language system. The Lithuanian alphabet, like the alphabet of many other Western European languages, is based on the Latin alphabet. There were 23 letters in classical Latin and 32 letters in Lithuanian. In Lithuanian, there is one separate letter for each sound in the language, so there are no letters x and q denoting two sounds. There is also no letter w, which in recent times has been taken over from Germanic languages by Latin. The letters v and w denote the same sound, so it makes no sense to denote one sound in speech by two different letters. In Lithuania (and in many other countries) traditional place names and personal names are considered to be those that have been used for a very long time by the local population and are completely rooted in the local language. In Lithuania, most place names are of the Lithuanian origin, as they were named by the locals and only after that the place names came into writing in various languages. The majority of personal names (as in other languages) in Lithuania are not entirely of local origin, as many Christian and similar names and surnames originated from other languages and by non-Lithuanian scribes were usually first recorded in other languages. But even those personal names now have Lithuanian vowels, consonants, inflections, suffixes and are considered Lithuanian proper nouns by the locals. It is incorrect to suggest that the supposedly “non-Lithuanian” names and surnames of the citizens of the Republic of Lithuania and foreign countries would be written in the documents of the Republic of Lithuania in “non-Lithuanian Latin characters”.Then three new letters would appear in the Lithuanian language, and by writing letters based on the Latin alphabet of all countries – about 150 new letters, and thus the Lithuanian alphabet would be changed. For those who wish to use “foreign letters”, this can be entered in additional document records, without violating Article 14 of the Constitution of the Republic of Lithuania, the state language system and the rights of the majority of citizens to read and pronounce an unusual personal name accurately. It is also useful for anyone with a personal name written "foreign", as it would be spoken correctly and not distorted in this case. In addition, then the rights of those Lithuanians, who live in Lithuania, received unusual names and want to maintain their nationality, to be well-understood and loyal citizens of the Republic of Lithuania, are inviolable. It is unreasonable to demand the provision of special (privileged) legal protection of “foreign” names and surnames “as the main signs of personal identity” in Lithuania. Personal names who came to Lithuania during a thousand years used to take roots in the Lithuanian language and to become a part of it. The main personal identifier is the personal code, and there are thousands of many identical names and surnames. They can also be changed, written in the alphabets of other languages, but no person's identity changes from then on. A personal name is part of a language, not the private property of any person. It is wrong to think that there are no Lithuanian (Baltic) personal names abroad. Lithuanians have lived and are living in many countries of the world, and the Baltisms are found between Berlin and Moscow, because the Balts, from whom Lithuanians originated, lived there before.There is no reason to officially write Lithuanian personal names, place names, street names in foreign language alphabets and in distorted forms. Proper nouns are not translated into other languages. It is unreasonable to require the names of juridical persons in Lithuania to be written in nonLithuanian and therefore to change the laws. This would also violate the rights of most citizens to accurate information, and would deprive these bodies of some of their interest. Nothing prevents Lithuanian juridical entities from advertising in the desired language abroad. [From the publication]

• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Lietuvių asmenvardžiai = Lithuanian personal names / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 839 p.
• Lietuvių kalbos enciklopedija / Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Aleksandras Vanagas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 633 p.
• Vilnijos lenkakalbių pavardės = The surnames of the Polish-speaking population of the Vilnius region = Nazwiska polskojęzycznej ludności Wileńszczyzny / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. 462 p.
• XVII a. pradžios Lietuvos vietovių istoriniai šaltiniai : 1622 m. Vilniaus ekonomijos inventorius / parengė Darius Vilimas ; iš lenkų kalbos vertė Tamara Bairašauskaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 263 p.