LTIki šiol gramatinių formų vartojimas buvo aptariamas daugiausia norminimo ir diachroniniais aspektais. Publikacijų apie paradigmose pateikiamų teorinių formų vartojimo galimybes rasti nepavyko. Būtent šis klausimas iškilo visu aštrumu kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą, konkrečiai - ruošiant medžiagą skirtukui KITOS FORMOS. Paaiškėjo, kad kai kurių žodžių paradigmos yra nepilnos ir tai nulemia ne morfologinės lietuvių kalbos savybės, bet žodžio semantika. Kai kurios paradigmų kaitybinės formos yra negalimos, nes gaunami gimtakalbiui nesuprantami žodžiai. Straipsnyje pateikiami trys tokių atvejų tipai: 1) veiksmažodžiai, kurių vienaskaita yra negalima (grupinį veiksmą reiškiantys veiksmažodžiai); 2) veiksmažodžiai, kurių būtojo kartinio laiko formos yra nelogiškos – ši problema iškyla tais atvejais, kai veiksmažodžių veikslo rodiklis yra laikas, (esamojo laiko formos yra eigos veikslo, o būtojo kartinio laiko formos – įvykio veikslo), ir jiems pridedamas tęstinumą rodantis priešdėlis tebe-; 3) dauguma neveikiamosios rūšies dalyvių, padarytų iš intranzityvinių veiksmažodžių - jie tegali turėti tik bevardės giminės formas. [Iš leidinio]
ENUp until now, the usage of grammatical forms mostly has been discussed in standardization or diachronic aspects. Searching for articles about paradigm coverage or its completeness yielded no results. We encountered the same critical question while creating the Lithuanian Grammar Information System, while preparing the material for the tab OTHER FORMS to be exact. It turns out that paradigms of some words are incomplete, which is determined not by morphological features of Lithuanian language, but by word semantics, making specific paradigm forms impossible, non-existent, by resulting in words not understood by a native speaker. We present three types of such occurrences: 1. Verbs having no singular form: such verbs mean group action. 2. Verbs the past simple tense forms of which are illogical. Such problem occurs when indicator of aspect of verbs is time (i.e. present tense forms are imperfective, and past simple tense forms are perfective), and they have attached the prefix tebe-, which notes continuity. 3. Most of passive participles that are derived from intransitive verbs can only have neuter gender forms. [From the publication]