Medikai ir socialinių paslaugų teikėjai - COVID-19 sukeltos krizės politikų priešakinėse linijose: darbo salygos, jų poveikis, elgsena
LTCOVID-19 epidemija privertė vyriausybes, kaip atsaką į krizę, neatidėliotinai ieškoti veiksmingų sprendimų. Vadinamosios atsako į COVID-19 sukeltą krizę politikos kurtos krizių valdymo modelius pritaikant visuomenės sveikatos valdymo sričiai arba kuriant naujas – unikalias reagavimo prieigas bei priemones. Atlikus tyrimą nustatyta, kad COVID-19 pandemijos sukelta krizė yra unikali ir išskirtinė pagal daugelį charakteristikų. Ji priskiriama mažos tikimybės, bet didelio poveikio krizei, atsižvelgiant į poveikį sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoms, kitoms viešojo valdymo sritims. Taigi surasti veiksmingų krizės įveikimo priemonių ir jas įgyvendinti valdžiai nebuvo paprasta. Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad priešakinėse linijose dirbantiems tarnautojams tenka ypač didelis darbo krūvis, trūksta išteklių, netikrumas dėl krizės valdymo politikos įgyvendinimo. Kai kurios epidemijos valdymo priemonės riboja jų tiesioginę veiklą su klientais. Be to, COVID-19 epidemija iškėlė nemažai neigiamų kontekstinių veiksnių. [Iš leidinio]
ENThe COVID-19 pandemic has forced governments to urgently seek effective solutions in response to the crisis. COVID-19 crisis response policies have been shaped by adapting crisis management models to public health management, or by developing new, unique response approaches and tools. The research has found that the crisis caused by the COVID-19 pandemic is unique and distinctive in many respects. It is classified as a crisis of ‘low probability but high impact’, taking into account the effects on health and social security systems and other areas of public administration. Thus, it has not been easy for the authorities to find, develop and implement effective measures to overcome the crisis. The qualitative study found that front-line staff have exceptionally high workloads and a lack of resources, and there is considerable uncertainty about the implementation of crisis management policies. Some epidemic management measures limit their direct contact with customers. In addition, the COVID-19 epidemic has introduced many negative contextual factors. [From the publication]
- Another pandemic: how moral distress affected Polish and Lithuanian clinicians / Ewa Nowak, Anna-Maria Barciszewska, Roma Kriaučiūnienė, Agnė Jakavonytė-Akstinienė, Marina A. Klimenko, Clara Owen, Karolina Napiwodzka, Paweł Mazur. De Ethica. 2023, vol. 7, no. 2, p. 3-27.
- Lietuvos valstybės tarnautojų administraciniai tapatumai: silpnos diskrecijos raiška aptarnaujant piliečius / Saulius Pivoras, Ernesta Buckienė, Remigijus Civinskas, Mindaugas Kaselis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas ; 2017. 200 p.
- Perteklinis mirtingumas COVID-19 pandemijos metu: situacija Lietuvoje ir Europoje / Aurimas Galkontas, Skirmantė Sauliūnė. Sveikatos mokslai 2022, t. 32, Nr. 7, p. 53-58.
- Socialines paslaugas teikiančių įstaigų išorinė komunikacija COVID-19 pandemijos laikotarpiu / Eglė Šumskienė, Sigita Banevičiūtė-Čirgelienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2022, Nr. 25, p. 22-36.
- Valstybės tarnautojų profesinė diskrecija aptarnaujant valstybinės įdarbinimo tarpininkavimo agentūros klientus: Lietuvos darbo biržos atvejis / Saulius Pivoras, Natalja Gončiarova. Viešoji politika ir administravimas. 2017, t. 16, Nr. 3, p. 424-438.
