Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys: kieno poveikis stipresnis? Tarptautinio įvaikinimo situacijos tyrimas ir sąsajos su emigracija

LTKalbinės nuostatos laikomos svarbiu kalbos išlaikymo veiksniu, nes jos daro įtaką kalbiniam elgesiui. Straipsnyje analizuojamos kalbinės nuostatos tarptautinio įvaikinimo atveju. Tai suteikia galimybę kognityvinį ir jausminį kalbinių nuostatų komponentus atsieti nuo elgesio komponento, nes įtėviai vaikų gimtosios kalbos nemoka. Tiriami įtėvių italų, įvaikinusių vaikus iš Lietuvos, sociolingvistinės apklausos duomenys. Respondentai – 74 šeimos, pateikusios informaciją apie 117 iš Lietuvos įvaikintų įvairaus amžiaus vaikų, kurių didžiausia dalis buvo vyresni nei penkerių metų, taigi mokėję gimtąją kalbą. Apie pusę vaikų gimtąja kalba buvo įgiję raštingumo pradmenis. Du trečdaliai vaikų įvaikinti kartu su bent vienu broliu ar seserimi. Straipsnyje analizuojama, kaip įtėvių kalbinės nuostatos ir kalbinė praktika (užsienio kalbų mokėjimas ir vartojimas) susiję su jų pastangomis palaikyti ryšį su Lietuva ar lietuvių kalba. Rezultatai rodo, kad šeimos, kuriose bent vienas iš įtėvių moka ir vartoja bent vieną užsienio kalbą, yra labiau linkusios imtis iniciatyvos tokius ryšius palaikyti. Tačiau dėl įvaikintų vaikų patirtos psichologinės traumos (palikimo) tai kartais nukeliama vėlesniam laikui, vaiko psichologinės gerovės labui. Kitas aptartas aspektas – kiek lietuvių kalbos išlaikoma tarp brolių ir seserų. Duomenys rodo, kad tik trijų vyresnių vaikų (apie 10 metų) grupėse lietuvių kalba šnekamasi tarpusavyje ilgiau nei porą mėnesių nuo atvykimo į naujojo gyvenimo šalį. Dviejų kartu įvaikintų brolių ar seserų grupėse ilgesnio lietuvių kalbos išlaikymo nepastebėta. Kai pašnekovų gimtąja kalba šeimoje nėra, įtėviai deda pastangas palaikyti bent kokį ryšį su Lietuva, lietuviais ar lietuvių kalba.Pavyzdžiui, jie susisiekia su vietos lietuvių bendruomenėmis arba kalba su vaikais apie Lietuvą. Atvirieji apklausos klausimai atskleidžia ypač teigiamas įtėvių nuostatas Lietuvos atžvilgiu, šią šalį jie laiko ypač svarbia kaip savo vaikų gimtąjį kraštą. Nepaisant tokių teigiamų tėvų kalbinių nuostatų, vaikai lietuvių kalbos neišlaiko. Tai labai akivaizdžiai parodo, kaip kognityvieji ir jausminiai kalbinių nuostatų komponentai, kad ir kokie stiprūs jie būtų, atskirti nuo elgesio komponento (ta kalba su vaikais nekalbama) lemia kalbos praradimą per tokį trumpą laiką kaip vieneri metai. Aprašytos situacijos turi panašumų su kai kuriomis emigracijoje gyvenančių lietuvių kalbinėmis situacijomis. Nuo jų skiriasi tuo, kad emigravę lietuviai gebėjimą kalbėti su vaikais gimtąja kalba turi, bet kartais to daryti nenori arba nustoja stengtis. [Iš leidinio]

ENLanguage attitudes that are considered to be an important factor in language maintenance as they impact language behaviour. The paper analyses language attitudes in a particular setting of international adoption and this gives an opportunity to separate the cognitive and affective components of language attitudes from the behavioural component as the adoptive parents do not know the mother-tongue of their children. The data is taken from a sociolinguistic survey to the adoptive Italian parents of Lithuanian children. The respondents are 74 families and the information provided concerns 117 children adopted from Lithuania at different ages, the great majority over the age of 5, therefore with fully developed first language skills, about half also literate in their L1. Two thirds of the children were adopted together with at least one sibling. The paper analyses the declared language attitudes, the language practices (knowledge and use of foreign languages) of the adoptive parents and the relation to efforts of maintaining some kind of link to Lithuanian. The results show that families where at least one parent knows and uses at least one foreign language are more likely to take initiative in maintaining links. However, in the situation of adoption, i. e. children with experience of abandonment trauma, this is sometimes postponed due to psychological well-being of the child. Another aspect that is considered is the maintenance of Lithuanian in groups of siblings. The data shows that only groups of three siblings of older age (about 10 years old) maintain Lithuanian speaking among themselves for longer than a couple of months after the arrival to the country of the new life. In this case when no interlocutors in the mother-tongue are available for the children within the family, the adoptive parents put other efforts to maintain at least some links.For instance, contacting local Lithuanian communities or at least talking to the children about Lithuania. The open questions of the survey reveal greatly positive attitudes of the adoptive parents towards Lithuania, they consider this country to be of great importance in their lives via adoption. Despite the general very positive language attitudes of the adoptive parents both towards languages in general and towards Lithuanian and Lithuania as they hold it particularly dear, the children do not maintain the Lithuanian language. This shows in a very evident way how the cognitive and affective components of language attitudes, no matter how strong and positive they might be, when separated from the behavioural component, i. e. not speaking the language to the children, result in complete language loss within a such short period of time as one year. The situations described have resemblance with some language situations in case of emigration, a topic of great importance for Lithuanians in the recent decades, baring exactly this difference that the emigrated Lithuanian parents do have the ability to speak their mother-tongue to the children but sometimes are reluctant to do so or give up trying. [From the publication]

• Dvikalbystė Oslo lietuvių šeimose / Inga Hilbig. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 183-241.
• Emigrantai: kalba ir tapatybė. 2. Keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 292 p.
• Emigrantai: kalba ir tapatybė / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė ; žemėlapius parengė Viktorija Baranauskienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. 231 p.
• Į Italiją įvaikintų vaikų kalba įtėvių žvilgsniu / Jogilė Teresa Ramonaitė. Kalbotyra. 2011, t. 63 (3), p. 40-58.
• Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai / Agnė Blažienė. Bendrinė kalba. 2016, 89, 1 pdf (20 p.).
• Lietuvių kalbos išlaikymą emigrantų šeimoje lemiantys veiksniai: JAV atvejis / Kristina Jakaitė-Bulbukienė. Taikomoji kalbotyra. 2015, 7 p. 1-37.
• Oslo lietuvių kalbų mokėjimas ir kalbinis elgesys / Eglė Gudavičienė. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 149-182.