Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai "kažkada" ir "kada nors": reikšmės santykis ir vartosena
LTStraipsnyje aptariamas "kažkada" vartojimo sferos plėtimasis pereinant nuo tradicinio modelio, skirto nusakyti neapibrėžtu praeities momentu vykusio (faktyvaus) veiksmo laikui, link mažiau įprasto modelio, kai "kažkada" pasirenkamas ateityje galimai vyksiančio (irealaus) veiksmo laikui, tradiciškai apibūdinamam prieveiksmiu "kada nors", nusakyti. Martino Haspelmatho (1997) atliktas tipologinis neapibrėžiamųjų įvardžių, apimančių ir įvardinės kilmės prieveiksmius (PRO-ADVERBS), implikacinių universalijų tyrimas rodo, kad kažkada pasirenkant irealaus veiksmo laikui apibūdinti pažeidžiamas bendradarbiavimo su pašnekovu principas (angl. the cooperative principle; plg. Grice 1975). Kita vertus, tokį pasirinkimą vis dėlto tenka sieti ir su bendru neapibrėžtumo rodiklių reikšmių ir funkcijų kaitos polinkiu – gretiminę poziciją implikacinių universalijų žemėlapyje užimančių neapibrėžtumo rodiklių reikšmės perimamumo tam tikra kryptimi galimybe (plg. Haspelmath 1997: 63). [Iš leidinio]
ENThe article discusses the shift in the usage of "kažkada" ‘sometime’ from the traditional model under which the time of the specific (real) action, which took place at an indefinite moment in the past, is described towards a less usual model where "kažkada" is used to describe the time of the non-specific (irreal) action, which may potentially occur in the future and which is traditionally expressed by the adverb "kada nors" ‘sometime’. Referring to Martin Haspelmath’s (1997) typological research addressing the implicational universals of indefinite pronouns, which also include pronominal adverbs, the article attempts to explain this shift and anticipates the further shift in the usage of "kažkada". The analysis of "kažkada" usage patterns is based on the data provided by two text corpuses – the "Corpus of the Modern Lithuanian Language" and the "Corpus of Spoken Lithuanian". [From the publication]
- Autoriaus pozicijos adverbialai ir adverbializacija lietuvių mokslo kalboje / Antanas Smetona, Aurelija Usonienė. Kalbotyra. 2012, t. 64(3), p. 124-139.
- Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
- Gramatinių kategorijų tipologija / Vladimir Plungian ; [iš rusiško rankraščio vertė Jurgis Pakerys]. Vilnius : Vilniaus universitetas : 2010-2011. 2 t. (271, 337 p.).
- Kalbos vartosena ir tvarkyba / Pranas Kniūkšta. Vilnius : LKI leidykla, 2001. 594 p.
- Laiko kategorija ir laiko formos / Axel Holvoet, Jūratė Pajėdienė. Gramatinių kategorijų tyrimai / Axel Holvoet, Loreta Semėnienė (red.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. P. 121-140.
- Lietuvių kalbos laiko adverbialai: pozicija laiko raiškos priemonių sistemoje ir semantinių tyrimų apžvalga / Indrė Makauskaitė. Lietuvių kalba. 2016, 10, 1 pdf (22 psl.).
- Lietuvių kalbos prieveiksmiai / Kazys Ulvydas ; sudarė Elena Valiulytė ; Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2000. XXXIII, 429 p.
- Nuosakos kategorijos struktūra / Axel Holvoet, Artūras Judžentis. Gramatinių kategorijų tyrimai / Axel Holvoet, Loreta Semėnienė (red.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. P. 77-104.
