Istorijos pasakojimo prieštaros Lietuvoje tarpukariu: 1795-1918 metų laikotarpis vadovėliuose

LTVisuomenininkai, kurie Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje paskelbė apie Lietuvos laisvę, šį žingsnį traktavo kaip valstybės atkūrimą, taip tiesdami tiltus su viduramžiais gyvavusia Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Svarbi prielaida tokiam tęstinumui dar labiau sutvirtinti – istorikų prisidėjimas tarpukariu prie suvokimo, kad Lietuvos valstybė toliau egzistavo ir po Liublino unijos kaip dalis Abiejų Tautų Respublikos – ankstesnių tyrėjų jau buvo aptarta. Mažiau žinome apie tai, kokį santykį norėta nustatyti su laikotarpiu tarp Abiejų Tautų Respublikos trečiojo padalijimo ir moderniosios Lietuvos valstybės paskelbimo. Straipsnyje analizuojama, kaip svarbiausius šio laikotarpio įvykius, susijusius su tautine priespauda ir atgimimu, reprezentavo prieš 1940 m. išleisti istorijos vadovėliai. Remiantis kelių dešimčių istorijos vadovėlių analize, tyrime ieškota atsakymo, kaip jų autoriai prisidėjo prie požiūrių į 1795–1918 metus Lietuvos istorijoje homogenizavimo; sprendė klausimą, kaip „išgyvenusieji istoriją“ stengėsi pateikti ją jaunesniajai kartai. [Iš leidinio]

ENThe public figures who proclaimed Lithuanian independence at the end of the First World War treated their move as a restoration of the state, thereby presenting modern Lithuania as a continuation of the Medieval grand duchy. Previous research has already discussed an important prerequisite to further strengthen that continuity: in the interwar period, historians contributed significantly to the understanding that the grand duchy continued to exist after the Union of Lublin, as part of the Commonwealth of the Two Nations. However, less is known about how the period between the third partition of the Commonwealth and the proclamation of the modern Lithuanian state was approached. This article analyses how history textbooks published before 1940 represented the milestones of national oppression and revival during that period. Based on an analysis of several dozen history textbooks, the article aims to show how their authors contributed to the homogenisation of attitudes towards the period 1795 to 1918 in Lithuanian history, and addresses the question of how those who had ‘lived through the history’ tried to present it to the younger generation. [From the publication]

• 1926-ieji lietuviškų istorijos vadovėlių diskurse (iki 1990 m.) / Arūnas Vyšniauskas. Lietuvos III seimas - 1926-1927 išbandymų metai / sudarytojai Saulius Kaubrys, Arūnas Vyšniauskas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. P. 172-213.
• A. Šapokos redaguota "Lietuvos istorija": parengimas ir koncepcija / Povilas Lasinskas. Istorija. 2003, Nr. 58, p. 52-58.
• Bandymas formuoti alternatyvą: lietuviškojo didžiojo istorinio pasakojimo aktualizavimas Prūsijos Lietuvoje XIX-XX amžių sandūroje / Vasilijus Safronovas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2011, t. 23, p. 69-103.
• Borusianistinio didžiojo istorinio pasakojimo aktualizavimas Rytų Prūsijos provincijoje XIX-XX amžių sandūroje: atvejo analizė provincijos kontekste / Vasilijus Safronovas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2011, t. 23, p. 31-68.
• Das "Pruzzenland" als geteilte Erinnerungsregion : Konstruktion und Repräsentation eines europäischen Geschichtsraums in Deutschland, Polen, Litauen und Russland seit 1900 / Stephanie Zloch, Izabela Lewandowska (Hg.). Göttingen : V&R unipress, 2014. 398 p.
• Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija / Vasilijus Safronovas, Vytautas Jokubauskas, Vygantas Vareikis, Hektoras Vitkus. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. 455 p.
• Istorijos mokslas Vytauto Didžiojo universitete 1922-1940 metais / Povilas Lasinskas. Vilnius : Vaga, 2004. 325 p.
• Istorijos politika ir politikos istorizavimas : recenzija / Raimundas Lopata. Politologija. 2008, Nr. 4 (52), p. 87-103.
• Istoriografija ir visuomenė: istorika, istoriko profesijos ir istorinės kultūros aspektai Lietuvoje 1904-1940 m : disertacija / Aurelijus Gieda. Vilnius, 2013. 482 p.
• Kražių skerdynės: nuo įvykio iki laisvės kovų simbolio / Dangiras Mačiulis. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2013, t. 16, p. 25-47.
• Lietuvos didieji istoriniai pasakojimai ir Vilniaus paveldas / Alfredas Bumblauskas. Naujasis Vilniaus perskaitymas : didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas / redakcinė kolegija: Alfredas Bumblauskas (pirmininkas) ... [et al.]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. P. 15-47.
• Lietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje / sudarytojas Darius Staliūnas. Vilnius : Baltijos kopija, 2015. 315 p.
• Lietuvos istorijos periodizacijos modeliai socialinės istorijos požiūriu / Alfredas Bumblauskas. Lietuvos istorijos studijos 2006, t. 17, p. 9-26.
• Neumann-Sass-Prozess als Ausdruck fundamentalen Wandels in den Beziehungen zwischen Litauen und Deutschland / Vasilijus Safronovas. Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen. 2013, Nr. 21, p. 9-34.
• Rengiant antrąjį "Lietuvos istorijos" leidimą : du Petro Klimo laiškai Adolfui Šapokai / Valdas Selenis. Lietuvos istorijos metraštis. 2007, 2006/2, p. 161-166.
• Rusifikacijos samprata XIX a. Lietuvos istorijoje: istoriografija, metodologija, faktografija / Darius Staliūnas. Lietuvos istorijos metraštis. 2004, 2002/2, p. 63-88.
• Rusinimas: Lietuva ir Baltarusija po 1863 metų / Darius Staliūnas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 538 p.
• Savas ar svetimas paveldas? : 1863-1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta / Darius Staliūnas. Vilnius : Mintis, 2008. 143 p.
• "Šapokos istorija" kaip istorijos politikos pavyzdys tarpukario Lietuvoje / Vytautas Ališauskas. Istorinės atminties diskurso prielaidos ir prieštaravimai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014. P. 95-111.
• Termino "rusinimas" prasmės istorija (XIX a. 7-asis dešimtmetis) / Darius Staliūnas. Lituanistica. 2006, Nr. 3, p. 24-37.
• Who fought for national freedom? On the significance of the Great War in interwar Lithuania / Vasilijus Safronovas. Acta Baltico-Slavica. 2018, Nr. 42, p. 189-215.