Nuo sovietinės "laisvės statulos" iki Lietuvos partizanų memorialo: Kryžkalnio reikšmės 1972-2020 m.

LTStraipsnyje nagrinėjama Kryžkalnio memorialo erdvės ir reikšmės (-ių) kaita sovietmečiu ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Ieškoma atsakymų į keletą esminių klausimų: kokios reikšmės buvo įkūnytos centriniame memorialo „Tarybinei armijai išvaduotojai“ akcente – Kryžkalnio motinos monumente ir kaip šis monumentas buvo „sučiabuvintas“? Kodėl LKP(b) CK iniciatyva įsteigtas memorialas, dedikuotas svetimai Raudonajai armijai ir intensyviai naudotas propagandai, Atgimimo laikotarpiu (ir vėliau) nusipelnė santykinai didesnio visuomenės dėmesio ir jautrumo nei dauguma kitų sovietmečio tapatybės ženklų? Kas tai lėmė: skulptūros estetika, joje įkūnyta idėja, išskirtinė objekto topografija, nostalgija praeičiai? Kas lėmė, kad nepriklausomybės metais Kryžkalnis buvo pasirinktas Lietuvos partizanų memorialui sukurti ir kokios laisvės sampratos buvo palaikomos abiejų atminimo erdvių semantikoje. [Iš leidinio]

ENThis article examines the change in the space and significance(s) of the Kryžkalnis Memorial during the Soviet era and the period of independent Lithuania. Some key questions are posed: what meanings were embodied in the central accent of the memorial to the liberators of the Soviet Army – the Kryžkalnis Mother Monument – and how was this monument “domesticated”? Why did the memorial, established on the initiative of the LCP (b) Central Committee, dedicated to a foreign Red Army and intensively used for propaganda, deserve a relatively greater public attention and sensitivity during the Revival (and later) than most other signs of Soviet-era identity? What determined it: the aesthetics of the sculpture, the idea embodied in it, the exclusive topography of the object, the nostalgia for the past? What determined that in the years of independence Kryžkalnis was chosen to create a memorial to Lithuanian partisans and what concepts of freedom were supported in the semantics of both spaces of remembrance. [From the publication]

• Laikas ir akmenys : kultūros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje / Rasa Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas, 2005. 468 p.
• Miestas kaip ideologinis tekstas : teoriniai ir interpretaciniai aspektai / Rasa Čepaitienė. Atminties daugiasluoksniškumas : miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 57-85, 574.
• Miesto atmintis / Aleida Assmann. Atminties daugiasluoksniškumas : miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 19-34, 571-572.
• Nenutrūkusi styga : prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje / Nerija Putinaitė. Vilnius : Aidai, 2007. 306 p.
• Skambantis molis: dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai / Nerija Putinaitė. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai : 2019. 407 p.
• Teroras, 1940-1958 m / Arvydas Anušauskas. Vilnius : Versus aureus, 2012. 317 p.
• Viešumos strategijos : muziejus, aikštė, gatvė / Laima Kreivytė. Menotyra. 2001, Nr.4 (25), p. 70-74.