Tarp liaudies dainų ir literatūrinės kūrybos: Pietų ir Vakarų Lietuvos rezistentų eilės

LTLietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Austė NAKIENĖ nagrinėja pokario metų (1944–1953) partizanų eiliuotą kūrybą – dainas ir eilėraščius. Šaltiniais pasirinkti du šios kūrybos rinkiniai: Pietų Lietuvos dainų rinktinė „Sušaudytos dainos“ ir Vakarų Lietuvos eiliuotos kūrybos rinktinė „Kovos keliu žengiant“. Sakytinė istorija, taip pat ir poetinė istorija paprastai suvokiamos kaip pasakojančios vieną galimų istorijos versijų. Šiame tyrime lyginamos dvi versijos – dviejų regionų kūrėjų atminties tekstai. Tyrimas remiasi požiūriu, kad pokario atsiminimai yra „tarp dokumentinio teksto ir literatūros“, to laikotarpio poezijoje tikrovė taip pat transformuojama pagal žanro reikalavimus (Matulevičienė, 2002: 23). Norint ją geriau suprasti, perskaityti, į partizanus žvelgiama kaip į „slaptą miško broliją“, jų dainoms ir eilėraščiams būdingus folklorinius įvaizdžius, iš lietuvių literatūros perimtus tautinius simbolius siūloma laikyti rezistencinės poezijos ypatybėmis, slaptaisiais komunikacijos kodais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių literatūra; Pokaris; Rezistencinė poezija; Sakytinė istorija; Poetinė istorija; Folklorinis įvaizdis; Tautinis simbolis. Keywords: Lithuanian literature; Post war period; Poetry of rebellion; Oral history; Poetic history; Folkloric concept; National symbol.

ENAuksė NAKIENĖ, a researcher at the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, analyses postwar (1944–1953) songs and poetry by Lithuanian partisans. Two sources were selected for this project: the collection Sušaudytos dainos (Shot-Thr ough Songs) from Southern Lithuania, and the collection of poetry Kovos keliu žengiant (On the Road to Battle) fr om Western Lithuania. Oral history and poetic history ar e usually understood as presenting only one of several possible versions of historic even ts. In this analysis, two versions fr om the recollections of writers from two different regions are compared. To understand the writings better, the partisans are seen as a ‘secret forest brotherhood’. It is proposed that folkloric concepts, national symbols taken from Lithuanian literature, which are common to their work, should be taken as qualities of the poetry of r ebellion, or codes for covert communication. [From the publication]