Nieostrość określenia "język prosty" na pograniczu Bałtycko-Słowiańskim z perspektywy języka litewskiego

• Ambiguity of expression "simple language" in the Balto-Slavic border region from the perspective of the Lithuanian language
• Baltų ir slavų paribyje vartojamo pasakymo "paprastoji kalba" dviprasmiškumas lietuvių kalbos atžvilgiu

LTStraipsnyje rašoma apie vadinamąją paprastąją kalbą (lenk. język prosty), nuo seno vartojamą baltų ir slavų paribyje gyvenančių įvairių tautinių grupių. Ši buitinė, neoficiali kalba žemesnių socialinių sluoksnių vartojama kaip žodinio bendravimo daugiakalbėje bendruomenėje priemonė. Autorius mini ir tą faktą, kad praeityje gyvavo kalba panašiu pavadinimu. Nuo XVI a. iki XVII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vartota rašytinė kalba, žinoma kaip prosta mova. Tai oficiali literatūrinė kalba, kita nei senoji bažnytinė slavų kalba. Ji taip pat buvo aukštesnių socialinių sluoksnių bendravimo daugiakalbėje šalyje priemonė. Pagrindinis darbo tikslas – atskleisti žodžių junginio paprastoji kalba, taikomo baltų ir slavų pasienyje vartojamai kalbai įvardyti, dviprasmiškumą, daugiau dėmesio skiriant reikšmių aiškinimui lietuvių kalbos požiūriu. Iš tikrųjų tai dvi skirtingos kalbos, nors jų susidarymo aplinkybės ir panašios. Autorius vardija tokius paprastosios kalbos (lenk. język prosty) ir prosta mova panašumus: 1. Šias kalbas galima priešinti su kalbinėje hierarchijoje aukštesnę padėtį užimančiomis kalbomis: praeityje – su senąja bažnytine slavų kalba, dabartiniu metu – su lenkų, rusų, baltarusių ir lietuvių bendrinėmis kalbomis. Kartu jos rodo kalbos vartotojų socialinėje hierarchijoje užimamą padėtį.2. Tai hibridai, skirti daugiakalbių bendruomenių komunikacijai. Praeityje tokia buvo rašytinė kalba, dabar – sakytinė. 3. Kaip tiesiogiai nesusijusios su nė viena iš tautybių, šios kalbos leidžia skirtingų tautų atstovų pokalbiuose išlaikyti kalbinių ir tapatybės ribų neaiškumą. Kelias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėje susiformavusias kalbas vartojanti komunikacinė grupė gyvuoja iki šiol, baltų ir slavų paribio regione tebevartojamas pasakymas prastas (lenk. prosty). Daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąlygomis kalbos ir tapatybės ribų neaiškumas vaidina labai svarbų vaidmenį. [Iš leidinio]

ENThis paper deals with the so-called język prosty which has been used for ages by various national groups living in the Balto-Slavic border region. This homely and unofficial language functions among the lower social classes only as a vehicle for verbal communication within multilingual communities. The author also mentions the fact that in the past there existed a language called by a similar name. From the 16th century to the middle of the 17th century, in the Grand Duchy of Lithuania there functioned a written language referred to as prosta mova. It was then the official literary language, apart from Old Church Slavonic. It also served as a communication tool for the upper social classes in the multilingual country. The main goal of this paper is to highlight the ambiguity of expression simple language in the Balto-Slavic border region, paying more attention to the interpretation of the meaning from the perspective of the Lithuanian language. There are actually two different languages, while the circumstances of their creation are similar. The author enumerates the similarities between język prosty and prosta mova: 1. They can be contrasted with languages of higher status in the linguistic hierarchy: in the past it was Old Church Slavonic, whereas nowadays these are the Polish, the Russian, the Belarusian and the Lithuanian literary languages. At the same time, they indicate the position in the social hierarchy of their users; 2. They are hybrids created so as to enable communication within multilingual communities, in the past as a written language, and today as a spoken language; 3. Without being directly related to any nationality, they allow for the maintenance of the ambiguity of linguistic and identity boundaries in disputes between different nationalities.The communicative group using numerous languages which developed out of the Grand Duchy of Lithuania exists till today and is continued in the Balto-Slavic border region by the still used expression prosty. In the conditions of the multilingualism and multiculturalism, the ambiguity of language and identity boundaries plays an extremely important role. [From the publication]

• Granice języka : samookreślenia Polaków na Białorusi i Litwie / Ines Katharina Ackermann. Warszawa : Wydawnictwo DiG, 2015. 264 p.
• Słownik etymologiczny języka litewskiego / Wojciech Smoczyński. Wilno : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. XXVII, 797 p.
• Язык Литовского Статута 1588 года / Владимир Мякишев. Kraków : LEXIS, 2008. 717 p.