Aukštojo mokslo tapimo masiniu reiškinio ypatumai pasaulinės tendencijos ir jų projekcija į Lietuvą : disertacija

LTDisertacijos esmė - aukštojo mokslo tapimo masiniu proceso konceptualizavimas, leidžiantis išryškinti ir įvertinti kiekybinius ir kokybinius šio proceso aspektus bei bendrąsias pasaulines tendencijas projektuoti į konkrečios šalies, mums aktualų - Lietuvos, atvejį. Disertacijos mokslinę problemą atskleidžia tokie klausimai: • Koks turėtų būti procesas, kad aukštasis mokslas, tapdamas masiniu, išlaikytų savo kokybę ir tinkamai ruoštų intelektualinį krašto potencialą, pajėgų inspiruoti esminius pokyčius visuomenės gyvenime? • Ką daryti, kad, pereidamas į glaudžią sąveiką su visuomene, aukštasis mokslas neprarastų pagrindinių vertybių, kurios lemia laisvos ir autonomiškos institucijos, kuriančios mokslo žinias ir už jas atsakančios, esmę? • Kokios yra aukštojo mokslo tapimo masiniu reiškinio sklaidos galimybės Lietuvoje - ribotų išteklių šalyje? Tyrimo objektas - aukštojo mokslo tapimo masiniu procesas kaip reiškinys. Tyrimo tikslas - įvertinti aukštojo mokslo tapimo masiniu reiškinį, atskleidžiant jo ypatumus pasaulinių tendencijų kontekste ir sklaidos galimybes Lietuvoje. Mokslinis naujumas: • Konceptualizuotas aukštojo mokslo tapimo masiniu procesas; pagrįstas koncepcijų sąveikos modelis, išryškinantis aukštojo mokslo tapimo masiniu perspektyvą; • Suformuluotos aukštojo mokslo tapimo masiniu proceso charakteristikos; • Sudaryta aukštojo mokslo tapimo masiniu kriterijų bei indikatorių sistema. Praktinis reikšmingumas: • Parengtas instrumentas leidžia tyrinėti aukštojo mokslo tapimo masiniu procesą; • Ištirta Lietuvos aukštojo mokslo situacija aukštojo mokslo masiškėjimo aspektu; • Išryškintos problemos, sunkinančios Lietuvos aukštojo mokslo tapimo masiniu procesą. [Iš leidinio]

ENThe dissertation discusses: Conceptualisation of higher education becoming more widespread (henceforth: HE > W), allowing clarification and evaluation of quantitative and qualitative aspects of this process and projection of general global tendencies onto the Lithuanian situation. • How can higher education become more widespread while retaining its high standards and continuing to shape the intellectual potential of the country, as well as inspiring essential changes in the life of society? • How can higher education maintain its basic values while becoming more involved with mass society, values kept in place by the freedom of academic institutions to pursue learning and to be responsible for it? • What are the chances of HE > W in Lithuania, a land of limited resources? Object of the study: the phenomenon of HE > W. Aim of the study: to evaluate the phenomenon of HE > W, noting its peculiarities in the context of global tendencies and their possible projection into Lithuania. Educational novelty: • Conceptualisation of HE > W; model of interplay of concepts developed, clarifying the perspective of HE > W; • Formulation of the characteristics of HE > W; • Creation of a system of indicators of HE > W. Practical result: • The instrument created allows study of the process of HE > W; • Analysis of Lithuania’s higher education situation in regard to HE > W; • Clarification of problems encumbering the process of HE > W in Lithuania. [From the publication]

• Absolventų įsitvirtinimo darbo rinkoje probleminiai aspektai (Klaipėdos verslo aukštosios mokyklos pavyzdžiu) / Rasa Daračienė, Žaneta Čėsnienė. Mokslas ir edukaciniai procesai. 2010, Nr. 1 (10), p. 24-48.
• Academic freedom and its expression in the universities all over the world / Agnė Juškevičienė, Rasa Nedzinskaitė. Bildungswissenschaft auf der Suche nach globaler Identität. Frankfurt, M.: Lang-Ed., 2013. P. 485-504.
• Akademinės laisvės raiška visuomenėje ir akademinėje bendruomenėje / Agnė Juškevičienė, Rasa Nedzinskaitė. Pedagogika. 2012, 107, p. 42-52.
• Approaches to learning in Lithuanian institutions of higher education: prerequisites for lifelong learning / Vaiva Zuzevičiutė. Socialiniai mokslai. 2003, Nr. 5 (42), p. 42-50.
• Aukštojo mokslo institucijų valdymo mokslinių tyrimų tendencijos Lietuvoje / Ingrida Bartkutė, Linutė Kraujutaitytė. Viešoji politika ir administravimas. 2007, Nr. 20, p. 104-112.
• Aukštojo mokslo pokyčiai : mega universitetų patirtis ir reitingavimo aspektai siekiant kokybės užtikrinimo / Monika Miliušienė. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2012, Nr. 10, p. 78-84.
• Aukštojo mokslo studijų sistemos harmonizavimas Lietuvoje – studijų kokybės tobulinimo prielaida : Harmonization of higner education system in Lithuania – prerequisite for quality improvement of studies / Gintautė Žibėnienė, Vilija Targamadzė. Aukštojo mokslo kokybė. 2006, Nr. 3, p. 81-91.
• Binarinės aukštojo mokslo sistemos dermės probleminės dimensijos / Simona Pilkienė, Laima Sajienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2009, Nr. 18, p. 156-167.
• Būsimų specialistų integravimosi į darbo rinką prielaidos / Ramutė Kučinskienė, Vytolis Kučinskas. Tiltai. 2001, Nr. 2 (15), p. 11-18.
• Conservatism and innovativeness as university values in the aspect of the knowledge society / Nijolė Zinkevičienė, Brigita Janiūnaitė. Learning and development for innovation, networking and cohesion / Gerd-Bodo von Carlsburg, Palmira Juceviciene, Gediminas Merkys (eds.). Frankfurt am Main: Lang, 2005. P. 329-344.
• Doktorantūra Lietuvoje - mokslininkų rengimo institucijos raida šiuolaikinių pokyčių kontekste / Simona Rekienė. Scientific research in education. Vol. 1 / editing: Liudmila Rupšienė, Rūta Girdzijauskienė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. P. 91-99.
• Edukologijos magistro studijų programų vertinimas: akademinio šiuolaikiškumo aspektas / Ingrida Tinfavičienė. Pedagogika. 2007, 88, p. 25-30.
• Estijos ir Lietuvos aukštojo mokslo reformos po Nepriklausomybės atkūrimo: lyginamasis aspektas / Loreta Andziulienė. Scientific research in education. Vol. 1 / editing: Liudmila Rupšienė, Rūta Girdzijauskienė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. P. 5-22.
• Innovative activity of a university teacher and its content in the context of study programme development / Edita Jezerskyte. Socialiniai mokslai. 2011, Nr. 1 (71), p. 53-61.
• Istorinė universitetinio aukštojo mokslo sampratos raida / Ingrida Tinfavičienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2007, t. 19, p. 186-195.
• Kolegijų pedagogai kryžkelėje: kaip veiksmingai pasiekti žinių ir gebėjimų dermę.. Pedagogika. 2003, 68, p. 173-180.
• Kompetenciją plėtojančių studijų programų lygio nustatymo metodologija / Daiva Lepaitė ; Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2003. 193 p.
• Lietuvos švietimo politikos transformacijos / sudarė Tatjana Bulajeva ir Lilija Duoblienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 319 p.
• Mokymo(si) metodų ir stilių dermė aukštojoje mokykloje / Jadvyga Čiburienė, Jūratė Guščinskienė. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2012, Nr. 3(1), p. 38-45.
• Mokymosi priemonių, įgalinančių studentų savarankišką darbą, rengimas / Raimonda Brunevičiūtė, Dalija Gudaitytė, Dalė Starkutė, Laima Šarkauskienė. Pedagogika. 2003, 65, p. 18-24.
• Parengtų ir teikiamų įgyvendinti neuniversitetinių studijų programų išorinio kokybės vertinimo patirtis ir problemos / Gintautė Žibėnienė. Aukštojo mokslo kokybė. 2004, Nr. 1, p. 80-93.
• Pedagogų rengimo studijų programų analizė / Palmira Jucevičienė, Palmira Jucevičienė, Nijolė Bankauskienė, Brigita Janiūnaitė, Daiva Lepaitė, Berita Simonaitienė. Vilnius : Versus aureus, 2007. 294 p.
• Ranking of Lithuanian universities within the context of the conception and features of a modern university / Asta Tamusauskaite ... [et al.]. Socialiniai mokslai. 2009, Nr. 3 (65), p. 66-77.
• Studentas - universiteto klientas ar akademinės bendruomenės narys? / Jovita Starkutė, Gintarė Valinevičienė. Aukštojo mokslo kokybė. 2013, Nr. 10, p. 123-150.
• Studijuojančiųjų nuomonės diagnostika kaip studijų kokybės vertinimo prielaida / Vilma Tubutienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2005, Nr. 1 (5), p. 84-92.
• Studijų, grindžiamų skirtingomis edukacinėmis paradigmomis, kokybės vertinimo parametrai / Jūratė Valuckienė. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2012, Nr. 3(1), p. 274-285.
• Švietimo reformos ir teisingumas / Giedrė Purvaneckienė, Giedrė Čiužaitė. Acta paedagogica Vilnensia. 2010, t. 25, p. 85-99.
• The Aims of university studies: aspirations and reality from students' point of view / Viktorija Baršauskienė, Jūratė Guščinskienė. Socialiniai mokslai. 2003, Nr. 3 (40), p. 112-119.
• The Emancipation of spoken communication in english in the process of problem based learning / Nijolė Čiučiulkienė, Liuda Šiaučiukėnienė, Virginija Chreptavičienė. Socialiniai mokslai. 2004, Nr. 3 (45), p. 33-43.
• The Quality of teaching as the factor of evaluation the quality of studies / Jūratė Stankevičienė ... [et al.]. Socialiniai tyrimai. 2007, Nr. 2 (10), p. 147-154.
• Unevenness of transformation of educational paradigm in science and practice : analysis of experience of implementation of service-learning / Jūratė Valuckienė. Socialiniai tyrimai. 2008, Nr. 1 (11), p. 43-52.
• Universitete dirbančio dėstytojo veiklos sritys ir jų charakteristikos / Vilma Šlentnerienė, Ilona Tandzegolskienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2008, Nr. 16, p. 98-116.
• Universitetinių studijų kokybės gerinimo prioritetai studentų ir dėstytojų požiūriu.. Aukštojo mokslo kokybė. 2006, Nr. 3, p. 68-80.
• Universiteto administracijos ir studentų reikalavimai dėstytojo kompetencijai / Danguolė Razmaitė, Džeraldas Dagys. Pedagogika. 2014, 114, p. 42-53.
• Universiteto dėstytojo inovacinės veiklos turinys / Edita Jezerskytė, Brigita Janiūnaitė. Jaunųjų mokslininkų darbai. Priedas. 2010, Nr. 1 (26), p. 69-76.
• Universiteto kultūra: Quis es? Quo vadis? / Palmira Jucevičienė. Socialiniai mokslai. 2008, Nr. 4 (62), p. 13-20.
• University lecturers' abilities to apply anthropocentric point of view in education : the survey results of students involved in continuing studies / Vilma, Tubutienė, Gediminas Merkys. Spring University. Changing education in a changing society. 2005, 1, p. 172-182.