LTPerkeliant besimokančios organizacijos fenomeną iš vadybinės praktikos į edukacinę svarbu įvertinti riziką, kurią sąlygoja esminis skirtumas tarp verslo/paslaugų organizacijos ir mokyklos. Kokie yra mokyklos kaip besimokančios organizacijos veiklos kriterijai ir indikatoriai. Tyrimo tikslas – teoriškai pagrįsti besimokančios organizacijos koncepcijos deramumą Lietuvos edukacinėje terpėje ir empiriškai ištirti besimokančios organizacijos veiklos bruožų raišką gimnazijoje. Išvados: 1)gimnazijos kaip besimokančios organizacijos bruožai nėra identiški teorinės analizės būdu suformuluotiems besimokančios organizacijos bruožams. Tačiau teorinio modelio ir empiriškai gautų faktų sugretinimas rodo artėjimo prie besimokančios organizacijos teorinio modelio tendenciją; 2)tyrimo dalyvių nuostatų lygmeniu atsikartoję atributiniai besimokančios organizacijos požymiai leidžia teigti esant socialines faktines prielaidas diegti besimokančios organizacijos konceptualias idėjas ir/ar modelius mokykloje; 3)gimnazijos kaip besimokančios organizacijos požymių struktūra gali būti paaiškinta dviem abstrakčiomis dimensijomis: “pasyvumo – aktyvumo” dimensija ir “pusiausvyros” dimensija. Besimokanti organizacija savo esme yra aktyvi, idant įgytų ir ugdytų gebėjimus prisitaikyti ir išliktų adaptyvi bei funkcionali. Ne mažiau svarbi pusiausvyros dimensija, idant būtų išlaikytas vidaus savybių, struktūrų ir pan. dinaminis pastovumas. Tad, esant reikalui, mokyklos kaip besimokančios organizacijos diagnostinių indikatorių įvairovė pagrįstai gali būti apibendrinta iki dviejų kriterijų: organizacijos aktyvumo ir procesų pusiausvyros. [Iš leidinio]
ENWhen transferring the phenomenon of the learning organisation from the managerial practice to educational one it is important to evaluate the risk, which is determined by the essential difference between business/service organisation and a school What are criteria and indicators of the activity of a school as the learning organisation? The aim of the investigation is to theoretically substantiate the suitability of the conception of the learning organisation in the educational medium of Lithuania and to empirically study the expression of features of the activity of the learning organisation at high school. Conclusions: 1) the features of a high school as the learning organisation are not identical to these of the learning organisation formed by a theoretical analysis. However, comparison of the theoretical model and empirically obtained facts shows a tendency of going closer to a theoretical model of the learning organisation; 2) repeated attributive features of the learning organisation enable us to state that there are social preconditions for introducing conceptual ideas and/or models of the learning organisation at school; 3) the structure of features of a high school as the learning organisation can be explained by two abstract dimensions: “passivity – activity” dimension and that of “balance”. By its essence the learning organisation is active in order to acquire and develop abilities to adapt and remain adaptive and functional. None the less important is the dimension of balance to maintain the stability of the internal features, structures, etc. Hence, the diversity of diagnostic indicators of the learning organisation can reasonably be summed up by two criteria: activity of the organisation and balance of processes.