Lietuvių antinacinė spauda ir jos leidėjai 1941-1944 metais
LTNacių okupacinis režimas Lietuvoje, kaip ir kituose okupuotuose kraštuose, įvedė griežtą spaudos kontrolę. Vokiečių cenzūra neleisdavo spausdinti objektyvių straipsnių apie tarptautinę padėtį, karo veiksmus frontuose, okupuotos Lietuvos ekonominę ir kultūrinę būklę. Lietuvių spauda buvo verčiama garbinti Adolfą Hitlerį, „nenugalimą“ Vokietijos kariuomenę, liaupsinti vokiečių kultūrą. Be to, naciai lietuvių laikraščiams prievarta bruko antisemitinius straipsnius, įvairiausius vokiškus potvarkius ir skelbimus. Tokioje situacijoje objektyvios ir lietuvių tautinius interesus atspindinčios spaudos poreikis buvo milžiniškas. Suprantama, tokia spauda galėjo egzistuoti tik pogrindyje. Kaip spaudos draudimo laikais suklestėjo knygnešių judėjimas ir lietuviškų knygų bei spaudos gabenimas į Lietuvą, vokiečių okupacijos metu atsirado nauja spaudos rūšis – rezistencijos spauda. K. Pelėkis (Bronius Kviklys) savo knygoje „Genocide, Lithuanica’s Threefold Tragedy“ nurodo 21 rezistencinį leidinį: „Nepriklausoma Lietuva“, „Į laisvę“, „Laisvės kovotojas“, „Lietuva“, „Lietuvos laisvės trimitas“, „Vieninga kova“, „Vardan tiesos“, „Baltija“, „Atžalynas“, „Jaunime, budėk!“, „Pogrindžio kuntaplis“, „Lietuvos Judas“, „Tautos žodis“, „Frontas“, „Apžvalga“, Lietuvos šaulių sąjungos biuletenis, „Užsienio politikos apžvalga“, „Naujas žygis“, „Politinės Naujo Žygio apžvalgos“, „Mūsų žemė“, „Vytis“.B. Kviklys nepaminėjo „Moterų talkos“, Lietuvių fronto biuletenio, „Laisvės žodžio“, satyrinio leidinio „Naujoji Europa“ ir Lietuvos laisvės armijos (toliau – ir LLA) laikraščio „Karinės ir politinės žinios“. Galima spėti, kad provincijoje buvo leidžiama ir daugiau laikraštėlių, bet dėl mažo tiražo ir dėl okupacinės valdžios persekiojimo jie galėjo sunykti be pėdsako. [Iš teksto, p. 8]Reikšminiai žodžiai: Nacių okupacija; Antinacinis pogrindis; Pogrindinė spauda. Keywords: Nazi occupation; Anti-Nazi underground; Underground press.
