Civilinės saugos koncepcijos įgyvendinimas valdant, naudojant ir disponuojant valstybės ir savivaldybių turtu

LTŠiame straipsnyje atskleidžiama, kaip yra valdomas valstybei priklausantis turtas, kurio paskirtis – užtikrinti visuomenės saugumą, naudojant slėptuves. Pristatomas pasikeitęs teisinis reguliavimas dėl gyventojų apsaugos ekstremalių situacijų atvejais ir karo metu. Straipsnyje analizuojama, ar kolektyviniai apsaugos statiniai gali būti prilyginti slėptuvei, kaip specialiosios paskirties statiniui. Pastebima, kad, esant karui ar kitai ekstremaliai situacijai, valstybės polinė valia yra orientuotis į galimus gyventojų evakavimo maršrutus, o jei reikia, iki kol bus vykdoma evakuacija, suteikti laikiną apsaugą kolektyviniuose apsaugos statiniuose. Pagal aktualų teisinį reguliavimą nėra numatyta, kokia minimali įranga turi būti laikoma kolektyvinės apsaugos statiniuose. Teisės aktuose taip pat nėra imperatyviai nurodyti specifiniai statybų reikalavimai statiniams ir patalpoms, kurie parenkami, siekiant ekstremaliose situacijose ar karo metu gyventojus apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Straipsnyje atskleidžiama, kad valstybė neturi teisinio mechanizmo, užtikrinančio veiksmingą slėptuvių valdymą. Pastebima, kad aukščiausių valstybės politikų nevienodas požiūris į gyventojų saugumą karo Ukrainoje kontekste, mažina subjektyvų gyventojų saugumo jausmą. Straipsnyje tiriama, koks yra santykis tarp valstybės pareigos pasirūpinti visuomenės saugumu ir gyventojų pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai. [Iš leidinio]

ENThe aim of this article is to analyse and disclose the management of state assets, dedicated to ensure public safety through the use of shelters. The changes of the legal regulation on the protection of the population in cases of emergency as well as during the war is presented. The article analyses whether collective security structures can be equated to a shelter as special-purpose structures. It is observed that in the event of war or other emergency, the political will of the state is to focus on possible routes for the evacuation of the population and, if necessary, provide the temporary collective protection structures to the society until the evacuation will be conducted. The current legal regulation does not specify the requirement for the minimum equipment, to be provided in the collective protection structures. The legislation also does not impose specific requirements on construction of buildings and premises, which are dedicated to protect people from life-threatening or health-threatening factors in cases of emergency or during war. The article identifies shortfalls in the efforts of the state establishing effective legal framework for the management of shelters. It is observed in the article, that the unequal treatment of the population's security policy by the Government in the light of war in Ukraine, is a primary factor, reducing subjective sense of security within the population. The article also examines the relationship between the duty of the state to take care of public security and the duty of the population to act prudently and diligently. [From the publication]

• Daiktinė teisė / Egidijus Baranauskas, Kęstutis Laurinavičius, Vytautas Pakalniškis, Dalia Vasarienė. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. 308 p.
• Nepaprastosios padėties teisiniai pagrindai : disertacija / Aušra Vainorienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 358 p.
• Saugios savivaldybės organizacinės valdymo struktūros kūrimas / Birutė Pitrėnaitė, Algirdas Astrauskas, Birutė Mikulskienė. Viešoji politika ir administravimas. 2011, t. 10, Nr. 4, p. 642-658.
• Specialieji teisiniai režimai Lietuvos teisinėje sistemoje / Vaidotas A. Vaičaitis. Teisė. 2020, t. 117, p. 79-98.
• Viešojo saugumo užtikrinimo teisiniai aspektai Lietuvoje: dabarties tendencijos ir procesai / Vladas Tumalavičius. Vilnius : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija : 2017. 219 p.