LTStraipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos (ES) kultūros politikos specifika. Nacionalinės kultūros palaikymas, įtakojimas ir sklaida (kultūros politika) tebėra išimtine ES šalių narių vyriausybių kompetencija. Bet kokie bendri šalių veiksmai šioje srityje atsiranda tik kaip konkretiems tikslams skirtų tarpvyriausybinių susitarimų (daugiašalės ir dvišalės sutartys, bendros programos, visuomeninių iniciatyvų subsidijavimas) pasekmė. Kita vertus, stiprėjanti ES plėtra „platyn“ ir „gilyn“ neišvengiamai atvedė prie tam tikros, papildančios kompetencijos suteikimo ES institucijoms ir kultūros srityje. Straipsnis susideda iš keturių dalių. Pirmoje dalyje apibūdinamos Europos Sąjungos (ES) institucijų kompetencijos kultūros srityje. Antroji dalis skirta glaustai ES kultūros politikos struktūros charakteristikai. Trečioje pateikiamos svarbiausių kultūros politikos dokumentų turinio analizės išvados. Ketvirta dalis – atlikto tyrimo apibendrinimas bei išvados. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūros politika; Turinio analizė; EU; Policy of culture; Content analysis; Europos Sąjunga (European Union).
ENThe article examines the particularities of the European Union’s (EU) cultural policy. Supporting, influencing and promoting national cultures (cultural policies) are still the prerogative of the governments of the EU Member States. Any joint actions of the Member States in this area may arise only as a consequence of intergovernmental agreements (multilateral and bilateral treaties, joint programmes, subsidies for public initiatives) aimed at particular goals. On the other hand, the deepening and the widening of the EU integration have inevitably led to the transfer of certain subsidiary competences to the EU institutions in the area of culture as well. The article consists of four parts. The first part describes the competences of the EU institutions in the area of culture. The second part provides a brief description of the structure of the EU cultural policy. The third part provides the findings of the analysis of the key documents of the cultural policy. The fourth part summarises and concludes the research performed.