Teisės atitikties valdymo sistemų teisinis reguliavimas užkertant kelią korupcijai ir jų vaidmuo nustatant juridinių asmenų bei jų vadovų civilinę ir baudžiamąją atsakomybę

LTKorupcijos žala valstybės ekonomikos plėtrai yra neginčijama ir kartu sunkiai apibrėžiama, nes ji sklinda paslapčia, ir tik jos pasekmės išnyra į paviršių. Šešėlį korupcijai suteikia viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų, būtinų šiuolaikinės visuomenės funkcionavimui, vidinės ir tarporganizacinės procesų grandinės – jeigu jos yra netinkamai sudėliotos ir prižiūrimos. Žiūrint iš bendrinių valstybės interesų perspektyvos, galima teigti, kad korupcija kelia grėsmę normaliam jos funkcionavimui. Kova su korupcijos reiškiniais turi būti vienu iš pagrindinių valstybės uždavinių, siekiant užtikrinti viešąjį saugumą, todėl Lietuva priima tam tikrus įstatymus ir programas, pvz., Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programa 2015–2025 m. Tačiau jų realizavimas reikalauja „imtis visapusiškos ir ilgalaikės kovos su korupcija kampanijos“, kaip tai nurodė 2020 m. Ekonominės laisvės indekso sudarytojai (žr. žemiau). Taigi, straipsnio autorė pateikia hipotezę, kad viena iš veiksmingų priemonių kovoje su korupcija yra pavienių viešų ir privačių organizacijų, kaip vienos visuomenės procesų grandinės dalių, vadovų atsakomybės už organizacijos rizikų, tai pat ir korupcinių rizikų, valdymą įteisinimas. Straipsnio tikslas yra parodyti, kad, pirma, teisės atitikties valdymo sistemos tampa privalomomis elgesio taisyklėmis vis didesniam skaičiui žmonių, sukurdamos naują reguliavimo sferą, standartų rinkinį, papildantį tradicines normatyvines sistemas, tokias kaip įstatyminė teisė, o, antra, baudžiamosios teisės požiūriu teisės atitikties valdymo sistemos tampa svarbia įmonės nusikaltimų, įskaitant korupciją, prevencijos priemone, galinti padėti atskirti, kam panaikinti ar sušvelninti juridinių asmenų ir jų vadovų civilinę ar baudžiamąją atsakomybę dėl netinkamos įmonės priežiūros ir kontrolės.Siekiant šio tikslo, buvo atliktos teisinių dokumentų ir mokslinės literatūros analizė, panaudoti alternatyvų ir loginės analizės bei atskirų šį klausimą reglamentuojančių teisinių normų palyginimo metodai. Straipsnyje pristatoma Vokietijos praktika, taikanti prevencines priemones, užtikrinančias efektyvų viešojo ir privataus sektoriaus dalyvių darbą: teisinis reikalavimas implementuoti teisės atitikties valdymo sistemas įmonėje, siekiant minimizuoti su korupcija susijusias rizikas, bei iš to kylanti juridinių asmenų ir jų vadovų atsakomybė dėl netinkamos priežiūros, taip pat aptartas klausimas, kad Lietuvoje egzistuoja panašios teisinės galimybės formuoti tokią praktiką. Atsižvelgiant į Vokietijos ir tarptautinį patirtį, Lietuvos teisės aktų leidėjui siūloma apsvarstyti galimybė dėl įstatymų projektų, susijusių su skaidrumo viešajame ir privačiame sektoriuje nuostatomis, įpareigojančiomis tiesiogiai per įstatymus ar teismų praktiką reikalauti įsteigti teisės atitikties valdymo sistemas organizacijoje, siekiant sumažinti riziką, įskaitant ir su korupcija susijusią riziką, ir tuo užtikrinti priežiūros ir kontrolės funkcijas, bei numatyti vadovo atsakomybę už tokių sistemų neimplementavimą ar nepakankamą įmonės priežiūrą. [Iš leidinio]

ENThe damage corruption causes to a country's economic development is indisputable and at the same time difficult to define, because it spreads in secret, and only its consequences rise to the surface. Corruption hides within the internal and inter-organisational process chains of public and private sector organisations, which are essential to the functioning of modern societies - if they are not properly structured and supervised. From the perspective of the general interests of the state, it can be argued that corruption threatens its normal functioning. The fight against corruption must be one of the main ambitions of the state in order to ensure public security. To this end, Lithuania has adopted certain laws and programmes, such as The National Anti-Corruption Programme of the Republic of Lithuania for 2015-2025, however, their realisation requires them "to launch a comprehensive and sustained anti-corruption campaign", as stated by the compilers of the 2020 Index of Economic Freedom. Consequently, the author of the article puts forward a hypothesis that one of the effective measures in the fight against corruption lies in the legalisation of the responsibility of managers of public and private organisations, as part (singular; part) of a chain of societal processes, for managing the organisation's risks, including corruption risks. Legal compliance management systems can be an effective tool to ensure that public and private sector actors work effectively.The aim of this article is to show that, firstly, legal compliance management systems are becoming binding rules of conduct for an increasing number of people, creating a new regulatory sphere, a set of standards complementary to traditional normative frameworks such as statutory law, and, secondly, from a criminal law point of view, legal compliance management systems are becoming important tools for the prevention of corporate crime, including corruption, and can help to distinguish between those who should be exempted from and who should not be exempted from, the civil or criminal responsibility of the corporate entity and its management for the failure to properly supervise and monitor it. In order to achieve this objective, an analysis of legal documents and scientific literature has been carried out, as well as the use of the methods of alternatives and logical analysis, and a comparison of the individual legal norms regulating this issue. The article presents the German practice of applying preventive measures to ensure the efficient work of public and private sector actors: the legal requirement to implement legal compliance management systems in the company in order to minimise corruption risks and the resulting liability of legal entities and their managers for inadequate oversight, and discusses the issue of the existence of a similar legal possibility to develop such practice in Lithuania.In addition, in (no " the") light of the German and international experience, it is suggested that the Lithuanian legislator should consider the possibility of draft laws relating to transparency in the public and private sector requiring, directly through legislation or case law, the establishment of legal compliance management systems within an organisation to mitigate risks, including corruption-related risks, and thus to provide for oversight and control functions, and to provide for the liability of the manager for the failure to implement or to provide adequate supervision of the company. In the author's view, modern law should respond to and move with various other scientific developments and innovations. In this context, it should be stressed that the article addresses the issue in an interdisciplinary manner, bringing together the disciplines of civil and criminal law, economics and criminology. The law and economics movement is associated with the pursuit of utility efficiency, which underlines the importance of their cooperation in the study of various problems and developments of relevance to society. [From the publication]

• Korupcijos socialinės ir teisinės apibrėžties įtaka korupcinių veikų tyrimo metodikų koncepcijos pokyčiams : disertacija / Gintarė Šatienė. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. 194 p.
• Teisės paradigmų pažinimo kelias / Dovilė Valančienė. Teisė. 2012, t. 82, p. 159-179.