Tarptautinės emigracijos veiksniai Šiaurės ir Rytų Europos Sąjungos šalyse

LTAutoriai tirdami tarptautinę emigraciją yra išskyrę ne vieną veiksnių grupę: ekonominiai, politiniai, socialiniai, kultūriniai, aplinkosauginiai ir kt. Šie veiksniai sukelia tiek teigiamus, tiek neigiamus padarinius nepaisant, ar tai yra šalis, į kurią emigruojama, ar šalis, iš kurios emigruojama. Galima daryti prielaidą, jog skirtingose šalyse bei regionuose emigracijai įtaką daryti gali tiek panašūs, tiek visiškai skirtingi veiksniai. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti tarptautinei emigracijai įtaką darančius veiksnius Šiaurės ir Rytų Europos Sąjungos šalyse. Straipsnyje atliekama mokslinės literatūros analizė, kurioje analizuojamos tokios migracijos teorijos kaip: neoklasikinė migracijos teorija, naujoji ekonominės migracijos teorija, dviejų darbo rinkų migracijos teorija, pasaulio sistemų teorija, migracijos tinklo teorija. Išnagrinėjus migracijos teorijas išskirti pagrindiniai teoriniai veiksniai, kurie gali daryti įtaką emigracijos srautams – darbo užmokesčio skirtumai, nedarbo lygis, skurdo lygis, pajamų nelygybė, socialinės garantijos, užimtumo lygis, tiesioginės užsienio investicijos, vartotojų kainų indeksas, pragyvenimui liekanti pajamų dalis. Išsigryninus šiuos veiksnius buvo analizuojami kitų tyrėjų empiriniai tyrimai norint pagrįsti iš teorijos išskirtų veiksnių tinkamumą tyrimui bei taip pat kiekvienam veiksniui priskirti atitinkamą ekonominį rodiklį.Analizei buvo išskirti šie rodikliai: jaunimo, su didesniu nei vidurinis išsilavinimas, bedarbių skaičius, vidutinis metinis darbo užmokestis dviejų asmenų šeimai be vaikų, kai abu žmonės dirbantys, nedarbo spąstai, užimtumo lygis, socialinių išmokų dalis nuo BVP, senatvės pensijų dalis nuo BVP, valstybės išlaidų aukštajam mokslui dalis nuo BVP, ekonominės laisvės indeksas, GINI koeficientas, namų ūkio perpildymo lygis jaunimu, nedarbo lygis. Norint išanalizuoti emigracijos skirtumus bei palyginti situaciją tarp skirtingų šalių buvo atliekama emigrantų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, dinamikos analizė. Atlikus dinamikos analizę ir turint ekonominius rodiklius buvo atliekama koreliacinė analizė norint nustatyti, ar egzistuoja koreliacinis ryšys tarp emigracijos srautų bei pasirinktų ekonominių rodiklių. Atlikus koreliacinę analizę ir išskyrus rodiklius, kurie turi statistinį reikšmingumą, sudaryti daugialypės regresijos modeliai. Kiekvienam nagrinėjamam Europos Sąjungos regionui (Šiaurės, Rytų ir Baltijos) sumodeliuoti po atitinkamą daugialypės regresijos modelį. Modeliai buvo sudaryti iš tokių nepriklausomųjų kintamųjų: nedarbo spąstai, namų ūkio perpildymo lygis jaunimu, ekonominės laisvės indekso, užimtumo lygio, jaunimo bedarbių skaičiaus, senatvės pensijų dalies nuo BVP bei socialinių išmokų dalies nuo BVP. Visų modelių reikšmingumas didesnis nei 60 proc., jie atitiko duomenų normalumo, autokoreliacijos, heteroskedastiškumo bei multikolinearumo reikalavimus, todėl šie modeliai yra reikšminiai. [Iš leidinio]

ENA number of authors have researched the drivers of international emigration, i.e. such factors as economic, political, social, cultural, environmental, etc. These factors bring cons and pros consequences for both – the country of origin and the target country. Assuming, there are differences and similarities between the migration drivers influencing emigration between different regions and countries. Thus, the main goal of this research is to examine the drivers of international emigration in the Nordic and Eastern European Union countries. A systematic literature analysis of such migration theories as Neoclassical, New Economics, Migration networks, Dual labour market, World system revealed the main international emigration drivers, covering the labour market, a significant difference between net earnings, unemployment rate, employment rate, foreign direct investments, inflation rate, disposal income rate, income inequality, level of development of the country, social benefits and living conditions. All these drivers can cause some cons and pros consequences for the country of origin. The main pros are: payments transfers from foreign, better trade conditions with foreign countries, reduced unemployment rate, people can re-emigrate with more knowledge and experience. Despite all these pros, there are problematic cons which should be eliminated: increase of capital export, “brain drain”, “hand drain”, lack of experienced specialists, reduction of production volume, ageing society, the bad demographic situation in the country, a decrease of social security payments. After main drivers were cleared from migration theories, based on other scientists researches it should be proved and assigned to the respective socio-economic indicator.Based on analyses of other papers, the main indicators were raised: youth unemployment, average annual net earnings for two people family without children, when both are working, unemployment trap, employment rate, part of social allowance in GDP, part of pensions in GDP, GINI coefficient, rate of household overflow with youth people, unemployment rate. The dynamics of the respective socio-economic indicator and emigration flows were reviewed by performing statistical analysis. After the analyses of dynamics, correlation analyses of independent variables and emigration rate was prepared. At the end of the research, based on statistical and correlation analysis, three regression models were prepared for every respective case. In the case of Hungary and Sweden, the regression models included the unemployment trap. Based on the beta coefficients of every variable, the assumptions were made. As the unemployment trap rate has an inverse dependency with emigration flows, so it means when the unemployment trap increases, the emigration flows decreases. For that reason, the origin country should reduce the social allowances, which increase the unemployment trap rate. In the case of Hungary, the regression model included the economic freedom index. As the economic freedom index has a direct dependency on emigration flows, so it means when the economic freedom index increases, the emigration flows increases as well. For that reason, the origin country should research why the economic freedom index increases (as it should state that the economics of the country is growing), but the emigration flows increases as well. In the case of Sweden, the regression model included the employment rate. As the employment rate has a direct dependency on emigration flows, so it means when the employment rate increases, the emigration flows increases as well.For that reason, the country of origin should create additional working places for people who are leaving the country to reduce the rate of emigration. In the case of Sweden and Latvia, the regression model included youth unemployment. As youth unemployment has a direct dependency on emigration flows, so it means when youth unemployment increases, the emigration flows increases as well. To reduce the leaving of youth people, the country of origin should create more working places where young people without experience will be able to work and not leave the country. In the case of Sweden and Latvia, the regression model included part of pensions in GDP. As part of pensions in GDP has an inverse dependency with emigration flows, so it means when part of pensions in GDP increases, the emigration flows decreases. In this case, the country of origin has a good pensions policy, so it motivates people not to leave the country. In the case of Latvia, the regression model included part of social allowance in GDP. As part of social allowance in GDP has a direct dependency with emigration flows, so it means when part of social allowance in GDP increases, the emigration flows increases as well. In this case, the country of origin should modify social allowances to reduce emigration, but not to increase the unemployment trap. Hence, the main findings of this research revealed the drivers of international emigration in the Nordic and Eastern European Union countries. [From the publication]

• Aktyvios įtraukties koncepcija ir trajektorijos: Lietuvos atvejis / Sandra Krutulienė, Rasa Miežienė, Boguslavas Gruževskis. Filosofija. Sociologija. 2019, t. 30, Nr. 4, p. 305-316.
• Assessment of the impact of emigration on the origin economy / Rita Remeikienė, Ligita Gasparėnienė. Verslas: teorija ir praktika. 2019, t. 20, p. 187-195.
• Demografinių grupių migracijos skirtumai ir tendencijų pasikeitimai Lietuvoje / Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Arūnas Pocius. Filosofija. Sociologija. 2019, t. 30, Nr. 4, p. 295-304.
• Emigracija ir globalizacijos procesai : iššūkiai, šiuolaikinės tendencijos, problemos, sprendimai / Indrė Naulickaitė, Borisas Melnikas. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2016, t. 8, Nr. 2, p. 230-241.
• Emigracijos iš Lietuvos procesai ekonomikos globalizacijos sąlygomis / Indrė Naulickaitė, Borisas Melnikas. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2015, t. 7, Nr. 2, p. 221-237.
• Impact of income inequality on emigration: case of Lithuania and other new EU member states / Algimantas Laurinavičius, Antanas Laurinavičius, Alfredas Laurinavičius. Business, management and education. 2020, Vol. 18, no. 2, p. 265-281.
• Migracijos priežastys, tendencijos ir pasekmės / Darius Karaša, Remigijus Čiegis. Regional formation and development studies. 2020, Nr. 1 (30), p. 31-40.
• Migracijos procesus formuojančių veiksnių Lietuvoje vertinimas / Jolanta Solnyškinienė, Rūta Adamonienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2017, 18, p. 469-484.
• Nedarbas globalizacijos kontekste: pokyčiai ir iššūkiai / Marius Margelis, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė. 22-oji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba", 2019 m. vasario 13-14 d. Vilnius. Vilnius : Technika, 2019. 1 pdf (10 p.).