LTPastaraisiais dešimtmečiais naudojamos technologijos sukūrė precedento neturinčią galimybę sistemingai rinkti ir naudoti įvairiausius duomenis (įskaitant asmens duomenis) skirtingiems tikslams. Naujų technologijų pagalba surinkta ir apdorota informacija ir duomenys naudojami ne tik fizinių ir juridinių asmenų, bet ir įvairiems kitiems tikslams. Žvalgybos tarnybos, užtikrinančios nusikalstamumo prevenciją atlieka savo funkcijas, kad užtikrintų visuomenės saugumą. Tai darydamos, jos naudojasi įvairiomis informacijos rinkimo priemonėmis ir metodais, kurie padeda joms pasiekti savo tikslus. Tačiau kai kurios naudojamos priemonės reikšmingai riboja asmens teisę į privatų gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, kad taikant kriminalinės žvalgybos priemones konkuruoja du teisiniai interesai, t. y. asmens teisė į privatumą ir visuomenės saugumo užtikrinimas, autorius siekia išanalizuoti jų sąlyčio taškus - kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo apribojimus, kurie teoriškai yra skirti užtikrinti asmens teisę į privatų gyvenimą. Šiame straipsnyje autorius analizuoja kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo apribojimų, esančių tarptautiniuose, Lietuvos teisės aktuose, efektyvumą ir lygina juos su atitinkamais reikalavimais, išdėstytais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. [Iš leidinio]
ENIncreasing use of technologies in the last decades has created an unprecedented opportunity to systematically collect and use a wide variety of data (including personal data) for different purposes. Information and data collected and processed with the help of new technologies are used not only for the purposes of natural and legal persons, but also for various other purposes. Intelligence services that ensure the prevention of crime must perform their functions to ensure the safety of public. When doing so, they use various means and methods of information collection, which help them to reach their goals. However, the means applied undermine and intensively restrict a person’s right to private life. Given that two legal interests compete during the application of criminal intelligence measures, i.e., the individual's right to privacy and ensuring of public security, the author seeks to analyse their points of contact - the restrictions of application of criminal intelligence measures, which in theory are designed to ensure the person’s right to private life. In this article the author examines the efficiency of restrictions on the application of criminal intelligence measures, which are present in international, Lithuanian legislation, and compares them with relevant requirements set forth in the practice of European Union Court of Justice. [From the publication]