Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų giminės pėdsakai Upytės paviete

LTDidikai Radvilos gerai žinomi Lietuvoje ir kitose LDK paveldą perėmusiose šalyse - Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje, iš dalies ir Rusijoje. Šių šalių istorinėje atmintyje Radvilos traktuojami kaip neturintys sau lygių ne tik tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau - LDK), bet ir Abiejų Tautų Respublikos didikų, pabrėžiamas jų valstybinis patriotizmas, europietiškas atvirumas, sukaupti turtai ir galia. Atskiri giminės atstovai, tokie kaip Barbora Radvilaitė, Mikalojus Radvila Rudasis ar Juodasis, Jonušas II ar Boguslovas Radvilos tiesiog įasmenino LDK istoriją. Trakų vaivadijos Upytės pavieto istorijos kontekste ypatingai svarbi buvo Radvilų Biržų ir Dubingių šaka, gyvavusi nuo XVI a. pab. iki XVII a. pab. Galima vaizdžiai apibendrinti, kad Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos buvo ir Upytės pavieto kunigaikščiai. Čia buvo stambios šių didikų valdos, užėmusios nemažą dalį viso pavieto žemių, Radvilos darė didelę įtaką vietos bajorijai, veikė ir patys aktyviai dalyvavo Upytės pavieto gyvenime. Didikų dėmesys pavietui išliko per visą šakos gyvavimo laikotarpį, nors ryšių dinamika keitėsi. Ji priklausė nuo politinės ir ekonominės Radvilų padėties bei biologinės šios šakos būklės pasikeitimų. Šiame straipsnyje, aptarus pagrindinius Biržų ir Dubingių kunigaikščių politinės ir ekonominės galios tvirtinimo Upytės paviete XV-XVII a. bruožus, detaliau bus išanalizuotas istoriografijoje dar netyrinėtų Radvilų valdų Upytės paviete klausimas.Straipsnyje keliama Radvilų įtakos Upytės paviete problematika kaip tokia istoriografijoje atskirai nebuvo nagrinėta, tačiau tirti įvairūs su Radvilomis ir jų veikla Upytės paviete susiję aspektai. Didžiausio dėmesio sulaukė stambiausia paviete privati valda - Radvilų Biržų kunigaikštystė2, aptarta didikų žemėvalda visos Upytės pavieto žemėvaldos struktūroje XVII a. pab. Atkreiptas dėmesys į su Radvilomis susijusius XVI a. šio pavieto pareigūnus, klientelinius jų ryšius su didikais, tirta protestantizmo pagrindu funkcionavusi lokali Radvilų Biržų kunigaikštystės visuomenė. Taip pat atliktas Radvilų šakos biologinės istorijos tyrimas. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; Upytės pavietas; Trakų vaivadija; Radvilų giminė; Biržų kunigaikštystė; Naujamiesčio valda; Žemėvalda; Valstybės pareigūnai; Klientai; Seimelis. Keywords: Grand Duchy of Lithuania; Upyte district; Trakai Voivodeship; Radziwill family; Duchy of Biržai; Estate of Naujamiestis; Land management; Public officials; Clients; Dietins/seimeliai.

ENThe article discusses on the main features of Biržai and Dubingiai dukes Radvilos the political and economic power strenghtening in Upytė pavietas (district) Trakai voivodship in the 15th-17th centuries. The problem discussed in the article is Radvilos holdings in Upytė pavietas (Kėdainiai Upytė parish), this problem has not been studied in historiography yet. Claims for becoming leaders in Upytė district were made by Radvilos in 1547 by choosing the name of Biržai title, and Biržai really became one of the most important noblemen residences. Until the middle of the 17th century Biržai residents Radvilos directly influenced the life of Upytė pavietas (district) by holding the highest positions in Trakai voivodship or as the central figures of the Grand Duchy of Lithuania. By using the mechanism of the clientel system Radvilos used their influence in the seimeliai (dietins) of pavietas, in the land and castle courts. The land holdings accumulated by the nobles was also the important factor. Within the territory of the county, the dukes had three large land complexes: the Duchy of Biržai and the part of the Kėdainiai holding (Upytė rural district and Naujamiestis holding). [From the publication]