Lietuvos populiacijos santuokinio statuso kaita XX-XXI a.

LTPagrindiniu ir tiksliausiu informacijos šaltiniu apie gyventojų skaičių ir struktūras iki šiol buvo gyventojų surašymai. Surašymai teikia populiacijos vaizdą tam tikram konkrečiam momentui - surašymo datai. Gaunami duomenys leidžia „pjaustyti“ populiaciją pagal įvairius struktūrinius požymius, o lyginant su ankstesnių surašymų duomenimis - vertinti įvairių demografinių procesų kaitos poveikį populiacijos skaičiui ir struktūroms beveik šimto metų periodu. Gyventojų surašymai yra svarbiausias informacijos šaltinis ir apie populiacijos sudėtį pagal santuokinį statusą, teikiantys duomenų apie šeimos formavimą ne tik momentinei - surašymų datai, bet ir ilgalaikėje istorinėje perspektyvoje. Kokios yra pagrindinės Lietuvos populiacijos struktūros pagal santuokinį statusą žymės, fiksuotos per paskutinį, 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymą? Kokius populiacijos santuokinio statuso pokyčius rodo per pastaruosius šimtą metų Lietuvoje atliktų gyventojų surašymų duomenys? Šis straipsnis skirtas bent iš dalies aptarti Lietuvos populiacijos santuokinio statuso kompozicijos pokyčius kintant šeimos formavimo modeliams šimto metų periodu. Analizei naudojami įvairių metų Lietuvos gyventojų surašymų duomenys: 1923 m., 1959 m., 1970 m., 1979 m. ir 1989 m. gyventojų surašymų agreguoti duomenys, publikuoti įvairiuose statistiniuose šaltiniuose, o paskutinių dviejų surašymų - 2001 m. ir 2011 m. - ir pirminiai duomenys. Analizei pasitelkiami ir kai kurie išlikę 1897 m. Rusijos gyventojų surašymo rodikliai. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Demografiniai pokyčiai; Santuokinis statusas. Keywords: Demographic changes; Marital status.

ENThe data of population censuses of more than one hundred years illustrate that in the 20th - the beginning of the 21st century the pattern of the Lithuanian family formation changed twice: until the middle of the 20th century there survived the late „European marriages" and low nuptiality pattern (Hajnal, 1965). The pattern of early marriages and a small share of never married replaced the mentioned pattern. From the end of the 20th century - the beginning of the 21st century the modern pattern of family formation began to spread; this pattern is attributed to the changes of the Second Demographic Transition (Van de Kaa, 1987; Lesthaeghe, 2010): the late and unstable marriages, high proportion of singles. A new type of population composition by marital status is also being formed. This composition is characterized by a growing proportion of never married and divorced people, and specifically for Lithuania a large proportion of widowed women. [From the publication]