LTŠeimos nariai susiduria su praktiniais sunkumais, sąlygotais Alzheimerio ligos specifikos, emocinėmis ir socialinėmis problemomis. Tyrimo problemos klausimas: Kaip pakinta šeimos narių vaidmenys ir bendravimas artimajam susirgus Alzheimerio liga bei jį slaugant namuose? Tyrimo objektas – artimųjų bendravimas su šeimos nariu, sergančiu Alzheimerio liga. Tyrimo tikslas – atskleisti artimųjų bendravimo ypatumus su šeimos nariu, sergančiu Alzheimerio liga, rūpinantis juo namuose. Duomenys analizuoti taikant kokybinės kontentinės analizės metodą. Rezultatai. Artimajam susirgus Alzheimerio liga, vienas iš šeimos narių atlieka daug naujų socialinių vaidmenų: perima sergančio žmogaus vaidmenį; dalijasi su visuomene atsakomybe už asmenis; stengiasi kuo ilgiau laikyti ligonius namuose; prisiima koordinatoriaus, vadybininko ar slaugytojo vaidmenį; stengiasi išvengti socialinės izoliacijos, palaikyti ryšius su aplinka; atlieka atstovavimo ligoniui institucijose ir ligonio advokato vaidmenį; nukreipia ligonį priimti profesionalų pagalbą. Bendravimui su ligoniu įtakos turi biologiniai, socialiniai, psichologiniai, bendruomeniniai veiksniai, neformalaus slaugytojo savybės ir komunikaciniai gebėjimai. Specifiškumas bendraujant su Alzheimerio liga sergančiuoju sąlygotas kognityvinių ir intelektinių funkcijų nykimo, todėl svarbus yra elementarių ir socialinių gebėjimų palaikymas, ligonio būklės įvertinimas išsaugant žmogaus orumą. [Iš leidinio]
ENFamily members encounter practical difficulties, determined by the specifics of Alzheimer’s disease as well as emotional and social problems. The question of the research problem: How do the roles and communication of family members change when a relative falls ill with Alzheimer’s disease and is taken care of at home? Object of the research – communication of relatives with a family member ill with Alzheimer’s disease. Purpose of the research – to reveal the peculiarities of communicating with a family member ill with Alzheimer’s when taking care of the latter at home. The data was analyzed in line with the qualitative content analysis method. Results. When a relative becomes ill with Alzheimer’s, one of the family member’s begins performing many new social roles: takes over the role of the ill person, shares the responsibility for the ill person with society, tries to keep the ill person at home for as long as possible, assumes the role of coordinator, manager or nurse, tries to avoid social isolation in order to maintain relationships with others, performs the role of representing the ill person in institutions and the advocate’s role, directs the ill person to accept professional assistance. Communication with the ill person is affected by biological, social, psychological, and communal factors, the informal caregiver’s features and communication skills. Specificity of communication with the person ill with Alzheimer’s is conditioned by the disappearance of cognitive and intellectual functions, and maintenance of basic and social skills is, therefore, important as well as assessment of the patient’s state while preserving their dignity. [From the publication]