Pradinių klasių mokinių mokymas refleksijos apie mokymąsi: svarba ir galimybės

LTPradinių klasių mokinių refleksija apie mokymąsi yra besimokančiojo gebėjimas mintimis grįžti į bet kokią mokymosi situaciją, veiklą ar užduotį siekiant prisiminti ir apmąstyti savo mokymąsi. Šio amžiaus tarpsnio vaikas, mokomas refleksijos apie mokymąsi, skatinamas stebėti save mokymosi situacijoje, t. y. sekti savo intelektinės veiklos eigą ir, jei reikia, koreguoti tam tikrus jos aspektus. Tai teigiamai veikia pradinių klasių mokinių mokymąsi: moko mokytis, gerina atmintį, padeda įsiminti daugiau reikšmingos informacijos, lavina aktyvų dėmesį, leidžia geriau suvokti konkrečias mokymosi klaidas, problemas, jų priežastis. Tai turi teigiamą ilgalaikį poveikį pradinių klasių mokinių mokymuisi, nes skatina įsiminti apmąstytus reikšmingus mokymosi momentus ir iš jų pasimokyti. Taigi refleksija apie mokymąsi yra svarbus XXI a. mokymosi visą gyvenimą gebėjimas, skatinantis vaikų kognityvinę kontrolę, ypač tada, kai vaikams suteikiama galimybė reflektuoti apie mokymąsi nuosekliai. Straipsnio tikslas – atskleisti pradinių klasių mokinių mokymo refleksijos apie mokymąsi svarbą ir galimybes. Tikslui pasiekti taikytas mokslinės literatūros analizės metodas. Mokslinės literatūros analizė papildyta pradinių klasių mokinių vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, testų ir nacionalinių švietimo dokumentų analize. Apibendrinus tyrimo rezultatus padarytos tokios išvados: pradinių klasių mokinių mokymas refleksijos apie mokymąsi svarbus, nes apmąstomas bet koks mokymosi įvykis ar situacija, sukelianti nepasitenkinimą arba atvirkščiai – pasitenkinimą. Būtent taip vaikas mokomas sekti mokymosi procesą (ne tik rezultatus, bet ir atliekamus veiksmus) ir įgyja reikiamos teigiamos, produktyvios mokymosi patirties, kurią gali panaudoti kitose panašiose mokymosi situacijose.Taip palaipsniui randami patys geriausi ir veiksmingiausi mokymosi būdai, kurie laikui bėgant įsisavinami ir pradedami naudoti spontaniškai. Galimybės mokyti pradinių klasių mokinius refleksijos apie mokymąsi priklauso nuo jų vis brandesnio santykio su aplinka. Šiuo atveju svarbus ir mokytojo vaidmuo, nes šio amžiaus tarpsnio vaikai dar negeba užmegzti vidinio dialogo su savimi. Būtent dėl to pirmiausia mokytojas, grįsdamas savo pedagoginę veiklą mokymosi paradigma, skirdamas laiko per pamoką, taikydamas tinkamus metodus ir priemones sąveikoje su pradinių klasių mokiniais jiems modeliuoja situaciją, kaip reikėtų reflektuoti mokymąsi tol, kol vaikai įgunda tai daryti patys. [Iš leidinio]

EN[...] Teaching primary school students to reflect on learning is important since the child learns to observe themselves in a learning situation, i.e., to monitor the process of their intellectual activity by adjusting certain elements, if needed. This has a positive impact on the learning of primary school pupils, as it enables them to learn how to study, to improve their memory, to remember more meaningful information, to increase their active attention while studying, and to fully understand and avoid their specific learning issues and their causes. This has a positive long-term effect on the learning of primary school pupils, as it encourages children in this age group to memorize significant moments in learning and, hence, learn from them. Thus, in the 21st century, reflection on learning is an important skill of lifelong learning, which promotes children’s cognitive control, especially when children are given the opportunity to reflect on learning in a consistent manner. In terms of possibilities, it is evident that children can and have to be taught to reflect on learning in primary school. However, it must be considered that there is no strict age limit (6 or 10 years of age), since each child develops differently. Insights that show that what can be expected in terms of reflection on learning depends very much on a child’s maturity are important, however. In the beginning, when children are not mature enough, their reflection is formal, i.e., they reflect on what needs to be done (how to act) in order to solve a particular learning difficulty. Meanwhile, as children grow older, reflection becomes deeper because they already want to find out not only what actions need to be taken to solve learning problems, but also what led to (i.e., what actions and circumstances) such learning outcomes.Thus, it is obvious that primary school students can reflect on learning, but the expression and depth of reflection will be determined by the child’s maturity and preparation. It should be noted that the possibilities for cultivation of reflection on learning in primary school students also depend on the teacher. Children’s reflection first emerges as a form of collaboration between a teacher and a student (when an adult asks questions and helps the child find answers to them), and only later does the child learn to reflect on their own. This is due to the fact that education in primary school is always a shared process in the beginning – the child learns not so much from the teacher as together with the teacher. Therefore, teachers should be focused on creating the conditions necessary for students to reflect on learning (appropriate tasks, lesson time planning, etc.), as the transition from the reproductive level to the reflective one does not happen by itself. Summarizing the results of the research, the following conclusions can be drawn: teaching primary school students to reflect on learning is important, because any learning event/situation that causes dissatisfaction – or, conversely, satisfaction – is ruminated over. It is in this way that the child who is being taught to monitor the learning process (not only the results but also the actions taken) acquires a necessary, positive, productive learning experience that can be used in other similar learning situations. In this way, the child gradually discovers the best and most effective ways of learning, masters them over time, and begins to use them spontaneously.Possibilities to teach primary school students to reflect on learning depend on their ever-maturing relationships with their environments. The role of the teacher is also crucial here, as children in this age group are not yet able to engage in internal dialogue with themselves. This is the reason why it is namely the teacher that models how children need to reflect on learning until the children are able to do it themselves, and the teacher does so by basing this pedagogical activity on a learning paradigm, by allocating time during lessons, and by using appropriate methods and tools. [From the publication]

• Enciklopedinis edukologijos žodynas / Leonas Jovaiša. Vilnius : Gimtasis žodis, 2007. 335 p.
• Šiuolaikinė didaktika / Gintautė Žibėnienė, Valdonė Indrašienė. Vilnius : Registrų centras, 2017. 319 p.