Bendruomenės samprata mokytojų, mokinių, mokinių tėvų, mokyklos administracijos požiūriu, atliepiant geros mokyklos koncepciją

LTStraipsnyje aptariami kiekybinio ir kokybinio kompleksinio tyrimo rezultatai („Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ dalis1). Tyrime dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių atstovai – administracijos atstovai ir mokytojai, 7–12 (I–IV gimnazijos) klasių mokiniai ir jų tėvai. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, interviu, anketavimas. Anketinės apklausos duomenų statistinė analizė atlikta kompiuterine programa „SPSS Statistics17.0“. Straipsnyje keliama mokslinė problema – nepakankamai atskleistas bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės požiūris į bendruomenę kaip svarbų elementą mokykloje, atliepiant „Geros mokyklos koncepciją“. Tyrimo objektas – bendruomenės samprata mokytojų, mokinių, mokinių tėvų, mokyklos administracijos požiūriu, atliepiant „Geros mokyklos koncepciją“. Tyrimo tikslas – atskleisti bendruomenės sampratą geroje mokykloje mokytojų, mokinių, mokinių tėvų, mokyklos administracijos požiūriu, atliepiant geros mokyklos koncepciją.Kokybinio tyrimo metu atskleista, kad mokyklos administracijos atstovai, mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai kaip vieną iš gerą mokyklą atskleidžiančių požymių įvardijo mokyklos bendruomenę (tik nurodė skirtingus bendruomenės požymius). Tačiau kiekybinis tyrimas parodė, kad mokyklų administracijos atstovai ir mokytojai bendruomenės kaip besimokančios organizacijos nenurodė kaip vieno iš penkių svarbiausių geros mokyklos požymių. Kokybiniu tyrimu atskleistos skirtingos bendruomenės sampratos: mokyklos administracijos atstovai bendruomenei mokykloje, atliepdami „Geros mokyklos koncepciją“ (2015), priskiria daug bruožų, o mokytojai įvardija tik besimokančią bendruomenę; mokinių tėvų nuomone, bendruomenė turi būti kartu diskutuojanti ir kurianti mokyklos strategiją, o mokiniai išskiria bendradarbiaujančios bendruomenės bruožą. Mokyklų administracijos atstovų bendruomenės samprata puikiai atliepia Lietuvos teisės aktuose, mokslinėje literatūroje minimus, susitartus bendruomenės bruožus: besimokanti, reflektuojanti, susitelkusi, bendradarbiaujanti, atvira, empatiškai besirūpinanti kiekvieno nario savijauta. Kitų mokyklos bendruomenės tikslinių grupių (mokytojų, mokinių, mokinių tėvų) bendruomenės samprata geroje mokykloje fragmentuota, nepakankamai atliepia mokyklos bendruomenės sampratą, remiantis „Geros mokyklos koncepcija“. [Iš leidinio]

EN[...] This article addresses the scientific problem that the view of the general education school community towards the wider community as an important element in a good school is not sufficiently elucidated. The following problem-based issues are then formulated: What is the concept of community? Which characteristics of the community are important to the members of the general education school community in a good school? How important is the learning community to the members of the school community in a good school? The object of this research is the concept of community in a good school from the perspectives of teachers, students, parents of students, and school administration, in order to meet the concept of a good school. The aim of this research is to reveal the concept of community in a good school from the perspectives of teachers, students, parents of students, and school administration, in meeting the concept of a good school. The research methods used were: analysis of academic literature and educational documents; structured interviews; and questionnaire. To analyze the interview, content analysis was adopted, (Bitinas, Rupšienė, and Žydžiūnaitė, 2008) which allowed for the formation of conclusions based on the text analyzed. Qualitative content analysis was used to analyze the interview data, which allowed for the drawing of conclusions based on the text analyzed. This method of analysis was based on systematic analytical steps: multiple readings of records; and the systematic interpretation of distinguished categories and subcategories and their justification based on the evidence from the transcribed texts – i.e., the confirmatory statements.According to the qualitative research methodology, the confirmatory statements are extracts from answers provided by the participants which cannot be changed by the researcher; therefore, they are quoted exactly as given by the participants. The initial interview data was handled in such a way as to ensure that it was impossible to identify the persons involved in the study. The research was organized and data analysis was carried out and presented based on the principles of qualitative research ethics: ensuring respect for individual privacy, confidentiality, and anonymity, with goodwill and justice. The statistical analysis of the questionnaire survey was performed using the SPSS Statistics17.0 software. Pearson’s non-parametric chi-squared (χ2) test was also applied, which helped to identify the statistical independence of variables. A number of conclusions were thereby reached. The qualitative study revealed that school administration representatives, teachers, students, and parents identified the school community among the traits that revealed a good school, but differed on what constitutes a good community. However, the quantitative survey revealed that school administration and teachers did not name community as one of the five most important signs of a good school.Qualitative research revealed different concepts of community: school administration representatives attributed many features to a community in a good school, but teachers named only the learning community. In the opinion of parents, the community must be involved in discussing and developing school strategy, and students distinguished its cooperative nature as the main feature of the community. The concept of community as understood by school administration representatives perfectly responds to the agreed features of the community mentioned in Lithuanian legal acts and scientific literature – learning, reflective, focused, cooperative, open, and empathetically caring about the well-being of each member. The concept of community in other school community target groups (teachers, students, and parents of students) in a good school is fragmented. [From the publication]

• Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimo linkmės / Vilija Targamadzė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 95 p.
• Mokyklos kultūros raiška / Dalia Survutaitė. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2016. 332 p.
• Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo gairės: ką atskleidžia kritiški tėvų atsiliepimai apie ugdymo procesą / Gražina Čiuladienė, Antanas Valantinas. Acta paedagogica Vilnensia. 2016, t. 37, p. 45-57.