Muzikos terapeuto vaidmuo reabilitacijos komandoje, sveikatinant cerebrinį paralyžių (VCP) turinčius vaikus

LTMuzikos terapija neurologijoje apibrėžiama kaip žmogaus nervų sistemos ligų gydymo ar reabilitacijos procesus papildanti paslauga. Stiprinant muzikos terapijos neurologijoje taikymą Lietuvoje, svarbu ją integruoti į kompleksines reabilitacijos programas skirtingose sveikatos priežiūros institucijose (ligoninėse, reabilitacijos centruose, socialinių paslaugų centruose), kalbėti apie neurologinės muzikos terapijos galimybes, kelti neurologinės muzikos terapijos specialistų kvalifikaciją, ugdyti profesionalius muzikos terapeutus ir skatinti mokslinius šios srities tyrimus. Straipsnio tikslas – atskleisti muzikos terapeuto vaidmenį reabilitacijos specialistų komandoje, sveikatinant vaikus su cerebriniu paralyžiumi (CP). Tyrimo objektas – muzikos terapijos metodai, orientuoti į individualius CP vaikų specialiuosius poreikius. Tyrimo klausimas: kokiais metodais muzikos terapeutas gali prisidėti prie CP vaikų reabilitacijos ir būti lygiaverčiu komandos nariu. Tyrimo uždaviniai: 1) apžvelgti muzikos terapijos tyrimų su CP vaikais rezultatus, atskleidžiant taikomus metodus judesio, emocijų ir komunikacijos gebėjimų plėtotei; 2) pateikti specialistų, dirbančių reabilitacijos komandoje su CP vaikais – logopedo‚ specialiojo pedagogo, ergoterapeuto, kineziterapeuto – vaiko stiprybių, silpnybių, pasiekimų ir keliamų tikslų vertinimą; 3) išanalizuoti individualios muzikos terapijos poveikio CP vaikams galimybes, siekiant teigiamų psichosocialinės būklės pokyčių. Tyrimo metodai: teoriniai – reabilitacinės ir muzikos terapijos mokslinės literatūros bei tyrimų analizė; struktūruotas interviu su reabilitacijos specialistais – kineziterapeutu, ergoterapeute ir logopede (socialine darbuotoja, specialiuoju pedagogu); empirinis tyrimas – trijų atvejų analizė, nustatant individualius CP vaikų motorikos, emocijų ir komunikacijos pokyčių procesus muzikos terapijos procese.Muzikos terapijos individualių sesijų stebėjimo, fiksavimo ir video įrašų analizė atskleidė teigiamus vaikų su CP pokyčius šiose raidos srityse: stambioji ir smulkioji motorika, emocijos ir komunikacija. Empiriniu tyrimu nustatyta, kad terapinė erdvė, tinkamai parinkti muzikos instrumentai stiprino vaiko judesio kontrolę, didino motyvaciją, ritminis muzikavimas leido koreguoti judesių diapazoną. Muzika tapo alternatyvia komunikacijos priemone, padedančia plėtoti socialinę tarpusavio sąveiką, vaiko bendravimo galimybes, kurti naują vaiko bendravimo patirtį. Individualus muzikos terapijos metodų parinkimas suteikė galimybę įsigilinti į vaiko emocinę būseną, ugdyti jo savimonę, stiprinti pasitikėjimą savimi, mažinti nerimo lygį, modeliuoti tinkamą elgesį. [Iš leidinio]

EN[...] The research object of this paper is music therapy methods, focused on the individual special needs of children with CP. The aim of this article is to reveal the role of a music therapist in a team of rehabilitation specialists in the health maintenance of children with cerebral palsy. This will involve three tasks: 1) to review the results of music therapy research in children with CP, revealing the applied methods for the development of movement, emotion, and communication skills; 2) to present the assessment of specialists regarding children with CP (their strengths, weaknesses, achievements, and goals) from those working in the rehabilitation team – namely the speech therapist/special pedagogue, occupational therapist, and physiotherapist; and 3) to analyse the possibilities of the individual effects of music therapy on children with CP in order to achieve positive changes in psychosocial status. The research question asks: Which methods can a music therapist contribute to the rehabilitation programme of children with CP as an equal member of the team? The sample of this study was three children with cerebral palsy attending X social care day centre. Children were selected by convenient selection (all children attended the same institution) to analyse homogeneous cases according to CP diagnosis during music therapy sessions. The research ethics were ensured in a number of ways. Firstly, the participation of the day centre specialists in the interview survey was voluntary. In accordance with the principles of ethics, the researcher presented the topic of the work, the objectives of the research, and confirmed the anonymity of the received information and its use only for the purposes of the work.The parents of the study participants (children) were introduced to the objectives of the study and confirmed their consent in writing, as well as approving the use of the recordings of the MT sessions for scientific purposes. Finally, the children’s names were changed to preserve anonymity. The study possesses some limitations – primarily the fact that, due to the complexity of the disabilities of children with cerebral palsy and the nature of supportive rehabilitation, trends in therapeutic effects could not be confirmed over eight individual MT sessions. Music therapy should be an individual, long-term, and systematic process, as consolidating new abilities in a child with CP requires the consistency and continuity of activities. The research methods utilized include: theoretical analysis of scientific literature and research in rehabilitation and music therapy; structured interview with rehabilitation specialists – physiotherapist, occupational therapist, and speech therapist; and empirical research – an analysis of three cases identifying physical, emotional, and communication changes in the process of music therapy. Analysis of the video recordings of individual sessions of music therapy revealed positive changes in children with CP in the following areas of development: movement skills, emotions, and communication.The findings of the empirical research revealed that therapeutically created space – by properly choosing musical instruments – strengthened the child’s movement control, the musical environment increased motivation, and rhythmic music playing allowed the child to adjust the sequence of their movements and their range. Music was an alternative means of communication, helping to develop the child’s communication skills, social interaction, and the creation of a new communication experience for the child. The individualized selection of music therapy methods provided an opportunity to delve into the child’s emotional state, develop their self-awareness, strengthen self-confidence, reduce anxiety levels, and model appropriate behaviour. [From the publication]

• Bendruomeniškumas, komunikacija ir muzika : sociokultūriniai negalios aspektai / Jautrė Ramutė Šinkūnienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012. 304 p.
• Cerebrinio paralyžiaus vaikų neverbalinio komunikatyvumo ugdymas muzikine raiška : disertacija / Jautrė Ramutė Šinkūnienė. Vilnius, 2001. 157, [38] lap.
• Muzikos terapija neurologijoje : patirtis pasaulyje ir situacija Lietuvoje / Vilmantė Aleksienė, Zita Abramavičiūtė. Socialinis ugdymas. 2011, Nr. 18 (29), p. 35-48, 111-124 (anglų kalba).