LTStraipsnyje aptariamos teorinės profesinį perdegimo sindromą nulemiančios organizacinės priežastys, išryškinant tai, kaip darbo organizavimas gali būti profesinį perdegimo sindromą nulemiantis ir prevencinis veiksnys. Atskleidžiama, kaip organizacinė kultūra susijusi su profesinio perdegimo sindromo įveika. Organizacinės profesinio perdegimo prielaidos siejamos su darbo resursais, valdymu ir profesine aplinka. Straipsnyje keliama mokslinė problema – nepakankamai atskleistos socialinių darbuotojų profesinio perdegimo sindromą lemiančios organizacinės priežastys. Tyrimo objektas – socialinių darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacinėse bendruomenėse, profesinio perdegimo sindromo organizacinės priežastys. Tyrimo klausimas: Kokios yra socialinių darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacinėse bendruomenėse, organizacinės priežastys, nulemiančios profesinį perdegimą? Straipsnio tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje, profesinio perdegimo sindromą lemiančias organizacines priežastis, jo įveiką ir prevenciją organizacijos kontekste. Uždaviniai: 1) pateikti profesinio perdegimo sindromą lemiančias organizacines priežastis; 2) atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje, profesinio perdegimo sindromą lemiančias organizacines priežastis, remiantis socialinių darbuotojų patirtimis. Tyrimo metodai: teoriniai – mokslinės literatūros ir dokumentų analizė; empiriniai – pusiau struktūruoto interviu ir turinio (content) analizės metodai. Tyrime dalyvavo septyni socialiniai darbuotojai, dirbantys priklausomybės ligų reabilitacinėse bendruomenėse.Empirinio tyrimo metu nustatyta, kad socialinių darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėse, jų pačių teigimu, profesinio perdegimo atsiradimui įtakos turėjo tokios organizacinės priežastys: geros komandos nebuvimas, pagalbinių darbuotojų trūkumas, tyrimo dalyvių galvojimas apie darbą kitoje darbovietėje, siekiant išlaikyti šeimas; darbuotojams tenkančių įsipareigojimų didėjimas, darbuotojų trūkumas, didelis darbo intensyvumas, neaiškus darbų, atsakomybių ir pareigų paskirstymas teikiant pagalbą klientams. Viena iš priežasčių grupių, padedančių tyrimo dalyviams įveikti profesinio perdegimo sindromą, yra organizaciniai veiksniai, pasireiškiantys per: išreikštą organizacijos ir jos vadovų pasitikėjimą socialiniais darbuotojais, lygiavertį bendravimą tarp vadovų ir tyrimo dalyvių, pagalbą konstruktyviais patarimais ir rekomendacijomis. Empirinis tyrimas atskleidė, kad vadovų bendravimas su darbuotojais kaip lygus su lygiu suteikia tyrimo dalyviams saugumo jausmą; vadovų išreikštas pasitikėjimas ir laisvė naudoti socialiniam darbuotojui priimtinus darbo metodus leido tyrimo dalyviams atsiskleisti kaip specialistams, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Vadovų patarimai ir suteiktos rekomendacijos padėdavo informantams jaustis reikalingiems ir gerai vertinamiems, o palaikymas reikiamu momentu sumažindavo socialinių darbuotojų, dalyvavusių tyrime, nerimą dėl ištikusių nesėkmių ar netikėtų problemų. [Iš leidinio]
ENThis article presents theoretical organizational aspects that cause professional burnout syndrome by highlighting how work organization can be a factor that causes or prevents professional burnout syndrome. It reveals how organizational culture is associated with overcoming professional burnout syndrome. Organizational assumptions relating to professional burnout involve work resources, management, and the professional environment. Organizational factors include profession, type of work, working hours, the existence of conditions for optimal performance, clarity of work content, social support, assistance at work, leadership style, support for motivation, regulation of communication with colleagues and clients, optimal workload, employees’ commitment to an organization, and career opportunities, amongst others. The research object of this paper is: professional burnout syndrome, and overcoming it in the context of the organization. Specifically, the research question is: What are the organizational factors that help social workers employed in community rehabilitation centres to overcome professional burnout? The aim of this article is to reveal organizational factors that cause professional burnout syndrome in social workers employed in the community rehabilitation centre, alongside an analysis of overcoming and preventing it in the context of the organization. This involves two tasks: 1) to present organizational factors that cause professional burnout syndrome; and 2) based on the experiences of social workers, to reveal organizational factors that cause professional burnout syndrome in social workers employed in the community rehabilitation centre.The research methods of this paper are academic literature analysis and document analysis, and a qualitative research type was chosen for the study. In the study, the method of quality (content) analysis of semi-structured interviews was used, with the summarizing method. A criteria-based sample was used in the study. Participants (social workers) were chosen according to the following criteria – social workers who: 1) have a degree in the area of social work; 2) are engaged in social work with persons addicted to psychoactive substances (alcohol, drugs); 3) have less than 2 years of work experience with persons addicted to psychoactive substances (addicted to alcohol, drugs); and 4) are employed in a community rehabilitation centre for addictive diseases. The study was conducted between January and March of 2020 in community rehabilitation centres for addictive diseases. In total, 7 social workers participated in the study, and each interview lasted between 50 and 140 minutes. The data obtained were analyzed using the content analysis method. Qualitative content analysis was performed in the sequence following Creswell (2013): the content of the transcribed interview texts was established; the meaning elements in the analysed text were identified; the distinguished meaning elements were grouped into categories and sub-categories; the categories/sub-categories were integrated into the context of the phenomenon analysed; and their analysis was then described (Creswell, 2013). [...].This research also revealed that managerial communication with employees on an equal footing gave the participants of the research a sense of security, and trust expressed by managers in professionals as well as the freedom and confidence to open up as specialists enabled them to have more confidence in their competences. The advice and recommendations provided by managers helped the participants to feel that they were needed and wellvalued employees, and timely support reduced the anxiety of social workers over failures or unexpected problems. Therefore, the abovementioned manifestations of managerial behaviour serve as excellent prevention measures against professional burnout. The trust of the head of the organization in employees, equal communication between managers and employees, and, if necessary, managerial assistance via constructive advice and recommendations, are important for the prevention of professional burnout in social workers. The negative assessment of employees’ activities is an important determining factor in increasing the risk of professional burnout in social workers employed in community rehabilitation centres. Meanwhile, the positive assessment of social support and the favourable public attitude towards social workers’ activities; the mobilization of a team of specialists; the provision of auxiliary staff or volunteers; the stabilization of remuneration for services provided; the normalization of workloads; and the clear division of tasks, responsibilities, and duties, can be factors that reduce the risk of professional burnout. [From the publication]