Neeilinis partizanas: Juozo Lukšos-Daumanto gimimo šimtmečiui

• Žurnalo archyvas: numerio tekstas

LTJuozas Lukša buvo neeilinis partizanas dviem šio žodžio prasmėmis. Jo partizaninė biografija yra ypatinga, net unikali. Nė vienas kitas partizanas neturėjo tiek daug skirtingų užduočių ir iššūkių ir tiek mažai išbuvo įprastoje vadovavimo grandyje, palaipsniui kildamas vis į aukštesnes pareigas. Skirtingai nei kiti partizanų vadai, kurie, kaip Adolfas Ramanauskas-Vanagas, savo likimą glaudžiai siejo su viena apygarda, Lukša nepriklausė pastoviai kuriam nors daliniui ir kartu su kitais jo nariais vykdė įprastas, dažnai – kovines užduotis. Lukša partizanavo Tauro apygardoje nuo 1946 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio ar rugsėjo, kai išvyko į Vilnių prisidėti prie Vyriausiojo ginkluotųjų partizanų štabo (VGPŠ) kūrimo. Į Tauro apygardą sugrįžo sausį, bet tęsė centrinės vadovybės organizavimo darbus ir rengėsi pirmajai kelionei į Vakarus, iš kurios grįžo 1947 m. birželį. Metų pabaigoje jis pradėjo rengtis antram žygiui į Vakarus. Taigi savo apygardoje jis partizanavo apie penkiolika mėnesių. Į Lietuvą Lukša sugrįžo partizanavimo saulėlydyje 1950 m. spalio 3 d., žuvo beveik po metų – 1951-ųjų rugsėjo 4 d. Kaip ir kitiems partizanams, jam nebuvo lemta gyventi ilgai – tik 30 metų. [Iš teksto, p. 7]Reikšminiai žodžiai: Antisovietinis pasipriešinimas; Sovietų okupacija; Juozas Lukša Daumantas; Lietuvių emigracija. Keywords: Anti-soviet resistance; Soviet occupation; Juozas Lukša Daumantas; Lithuanian emigration.