LTPirmoje straipsnio dalyje analizuojami moderniose demokratinėse visuomenėse įsigalėjusio vartotojiškumo, moralinio reliatyvizmo, sekuliarizmo, pliuralizmo keliami iššūkiai tikybos mokymui, aptariamos problemos, įtampos ir konfliktai. Antroje straipsnio dalyje atskleidžiama dialogo metodo svarba ugdymo praktikai, o ypač tikybos mokyme. Trečioje dalyje ieškoma būdų, kaip dialogo kultūros ugdymas ir puoselėjimas gali tapti atsaku į modernių demokratinių visuomenių keliamus iššūkius tikybos mokymui. Praktinį mokslinį straipsnio naujumą sudaro viena iš tyrimo išvadų-rekomendacijų, siūlanti dialogo kultūros kūrimo kompetenciją įtraukti į Mokytojų rengimo standartą, mokytojų rengimo studijų programas ir bendrojo lavinimo programas, siekiant mokyti dialogo meno jau vidurinėje mokykloje. Mokytojų dialogo kūrimo kompetencija yra būtina kuriant gerus santykius su mokiniais, t. y. parodant supratimą ir pritarimą, aktyviai įsiklausant, vengiant pasmerkimo ir negatyvios kritikos. Dialogo kultūros puoselėjimas tampa ypatinga mokytojų misija, tačiau dialogo kūrimo ir palaikymo menas dar nėra pakankamai įtrauktas į interpersonalinės komunikacijos dalykų mokymo (studijų) turinį. Tikybos mokyme dialogas tarp mokytojo ir mokinio sudaro sąlygas vertybių interiorizavimui, dorybių ugdymui, užtikrina sklandų asmens vystymąsi, palengvina kitų žmonių supratimą, vysto sugebėjimus, leidžia formuoti nuomones, pažiūras ir pasaulėžiūrines ir religines nuostatas. [Iš leidinio]
ENThe first part of the article analyses specific challenges established in modern democratic societies, such as consumerism, moral relativism, secularity, pluralisation, also problems, tensions, and conflicts in the religion teaching. The second part of the article focuses on the search for ways how the development of dialogue culture. The third part of the article presents the practical recommendations for the creation of a culture of dialogue in the religion teaching. [From the publication]