Sniečkus. 33 metai valdžioje : (Antano Sniečkaus biografinė apybraiža)

LTKnygoje nagrinėjama ilgamečio sovietinės Lietuvos vadovo, vieno aktyviausių komunistinės totalitarinės sistemos kūrėjų Lietuvoje Antano Sniečkaus politinė veikla (1903-1974). Nuo 1936 m. iki mirties A. Sniečkus - LKP CK I sekretorius. Visą laiką buvo ištikimas bolševizmo, prievartos ir smurto politikos tradicijoms. Politinės pažiūros nesikeitė, jis tik prisitaikydavo prie pasikeitusios politinės konjunktūros Sovietų Sąjungoje. 1944 - 1953 m įstengė apsaugoti daugelį vadovaujančių darbuotojų lietuvių nuo represijų, tuo pelnydamas jų pagarbą ir paramą. Po Stalino mirties A. Sniečkaus veikloje atsirado pozityvių tendencijų: palaikė lietuvių kėlimą į vadovaujančius postus, globojo lietuvišką partinę nomenklatūrą, naująją inteligentijos kartą, buvo pakantus tautinės kultūros plėtrai, stiprino ir stengėsi išsaugoti tradicinę žemės ūkio gamybą, neskatino rusakalbių imigracijos iš SSRS. Atsižvelgiant į A. Sniečkaus vadovavimo stilių, lietuvybės išsaugojimo rezultatus, Lietuvos iškilimą į pirmaujančiu respublikų gretas Sovietų Sąjungoje, galima daryti išvadą, kad po 1953 m. A. Sniečkaus asmenybė Lietuvos istorijoje turėjo ir pozityvią įtaką ekonomikai, socialinei, kultūrinei ir demografinei sritims, nors bendras Lietuvos sovietizacijos ir nutautinimo procesas okupacijos metais niekada nebuvo sustojęs. Iki pat gyvenimo pabaigos A. Sniečkus liko ištikimas Maskvai, draudė bet kokias politines iniciatyvas, slopino visuomenėje kylančias priešiškas nuotaikas valdančiajam režimui. Svarbiausias Antano Sniečkaus gyvenimo tikslas – matyti komunistinę Lietuvą SSRS sudėtyje - buvo įvykdytas.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos komunistų partija; Lietuvos SSR; Antanas Sniečkus; Politinė biografija.

ENThe book analyses political activity of Antanas Sniečkus (1903-1974), the long-time head of the Soviet Lithuania and one of the most active initiators of communist totalitaric system in Lithuania. Since 1936 till his death, Sniečkus worked as the First Secretary of the Central Committee of the Communist Party in Lithuania. He always remained loyal to politics based on bolshevism and violence traditions. His political attitudes were not changing, he only adapted to changing political junctions in the Soviet Union. In 1944-1953, he succeeded to protect a number of high-level Lithuanian officers from repressions and thus gained their respect and support. After Stalin’s death, Sniečkus activities acquired some positive character: he supported the nomination of Lithuanian officers to higher posts, took care about Lithuanian nomenclature of the Communist Party and newly established intelligentsia, was tolerant to the development of national culture, sustained and supported traditional agriculture, and did not stimulated immigration of Russians from the Soviet Union. Taking into account Sniečkus governance style, keeping Lithuanian roots and the fact that Lithuania became one of the leading republics in the Soviet Union, it might be concluded that Sniečkus personality have had positive influence on economic, social, cultural, and demographical sectors of Lithuania after 1953, however, generally, the process of sovietization and denationalization has never been stopped. Till the end of his life, Sniečkus remained loyal to Moscow; he restricted all political initiatives and depressed any public motions that seemed unfriendly to governing regime. The main purpose of Sniečkus’ life – seeing Lithuanian in the Soviet Union – had been reached.