LTŠiais laikais vargu ar sutiksime abejojančių, kad Čiurlioniui teko išskirtinis vaidmuo mūsų dailės istorijoje ir kad jo nuopelnai pakankamai aiškūs. Tačiau kai pokario metais pradėta jo darbus eksponuoti parodose, nereikėjo ilgai laukti priekaištų „iš marksistinių lenininių pozicijų". Tie vargšai žmonės (Roginskaja, Šlejevas ir kiti), dresiruoti Lenino gerbėjų ir Stalino patikėtinių, gal taip ir tikėjo, kaip rašė, bet tai nebuvo dalykiška dailės kritika, o tik medžiokliškas „buržuazinio dekadento" smilkymas. Tačiau ir anuomet, kai tikrai nebuvo lengva pūsti prieš vėją, atsirado žmonių, pasiryžusių nepalikti Čiurlionio sovietiniams krankliams ir varnoms supešioti. Vienas tokių buvo nemenkas tuometinės valdžios šulas Antanas Venclova. Nors ir ne be tam tikrų „spuogų" jo straipsnis 1961 ir 1964 metais išleistam Čiurlionio 32 kūrinių reprodukcijų albumui vis dėlto buvo reikšmingas žingsnis gera linkme. [Iš straipsnio, p. 167]Reikšminiai žodžiai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Gytis Vaitkūnas; Sovietinė ideologija. Keywords: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Gytis Vaitkūnas; Soviet ideology.