Pasipriešinimo formos ir prisitaikymo ribos

LTPer okupacijų metus Lietuva išbandė visą pasipriešinimo formų diapazoną - nuo ginkluotos kovos iki nesmurtinio pasipriešinimo. Formų įvairove nulėmė tai, kad mes patyrėme dvigubą priespaudą: okupaciją ir bolševikinį totalitarizmą. Totalitarizmas kaip socialinė politinė sistema daugiau buvo orientuotas į atskirą individą, versdamas jį iš subjekto objektu; tuo tarpu okupacija tautą kaip tam tikro mentaliteto visumą stengėsi sunaikinti tiek, kai nebeįmanomos jokios kolektyvinio pasipriešinimo formos. Jei pažvelgsime į mūsų okupacijos metus iš laiko perspektyvos, nesunkiai išskirsime kelis periodus, kuriems buvo būdingesnė viena ar kita pasipriešinimo forma: 1. ginkluotas pasipriešinimas okupacijai (partizaninis karas) - 1944-1954 metai; 2. slaptas kolektyvinis nesmurtinis pasipriešinimas (pagrindinių organizacijų veikla) - 1954-1960 metai; 3. individualus intravertiškas dvasinis pasipriešinimas - 1960-1972 metai; 4. kolektyvinis viešas ir neviešas nesmurtinis pasipriešinimas (pagrindinės spaudos epocha ir disidentinis judėjimas) - 1972-1988 metai; 5. masinis viešas nesmurtinis protestas (dainuojanti revoliucija) - 1988-1990 metai. [Iš straipsnio, p. 152]Reikšminiai žodžiai: Pasipriešinimas; Prisitaikymas; Partizanai; Okupacija; Stalininės epresijos. Keywords: Resistance; Adaptation; Partisans; Occupation; Stalinist repressions.