LTStraipsnyje nagrinėjama Gintaro Aleknonio naujosios cenzūros koncepcija. Aptariamas mokslininko požiūris į naujosios cenzūros veikimo mechanizmus, ištakas ir jos įveikos galimybes. Taip pat kritiškai analizuojamos šį požiūrį grindžiančios teorinės prielaidos. Ypač didelės abejonės reiškiamos dėl trijų prielaidų: pirma, kad rengdami ir skleisdami informaciją, žurnalistai nesivadovauja kokybiniais turinio atrankos kriterijais; antra, kad informacijos vartotojai yra pasyvūs ir visiškai kontroliuojami žiniasklaidos; trečia, kad to, kas įvardijama naująja cenzūra, neįmanoma pašalinti pasitelkus finansinius sprendimus. Straipsnyje ginčijama ir visą Aleknonio koncepciją funduojanti prielaida, jog Nepriklausomybės laikotarpiu žiniasklaida iš informacijos laisvės saugotojos virto cenzūros instancija. [Iš leidinio]
ENThe article is on a Lithuanian communication scientist Gintaras Aleknonis‘s conception of New Censorship. It looks into the scientist‘s approach towards New Censorship‘s mechanisms of functioning, origins and possibilities to overcome it. The underlying theoretical presuppositions of this approach are examined critically too. It is argued that three presuppositions are particularly questionable. The first states that journalists do not follow qualitative criteria of content selection while compiling and disseminating information. The second is related to characterization of information users as passive and controlled by media. The third assumption states that the so called New Censorship cannot be eliminated by financial means. The article also disputes the assumption grounding the whole conception of New Censorship that the media has become a censorship instance instead of a custodian of freedom of information during the period of Lithuanian Independence. [From the publication]