Būtis fotografijoje: Arvydo Šliogerio ir Henrio Parlando fotosofija

LTŠiame straipsnyje norima fotografijos filosofijos supratimo požiūriu palyginti du skirtingus autorius: suomių-švedų rašytoją Henry Parlandą ir filosofą Arvydą Šliogerį. Kitaip tariant, pasinaudojant Šliogerio fotografijos filosofijos terminu, norima šiuos du autorius palyginti jų fotosofijos požiūriu. Straipsnyje analizuojama Parlando miesto multikultūrinė pasaulėžiūra kaip kontrastuojanti Šliogerio lietuviško kaimo ir gamtos pasaulėžiūrai, ar tiesiog žiūrai. Aptariamas Parlando požiūris į fotografavimo techniką 1929–1930 m. laikotarpiu jam gyvenant Kaune. Kartu aptariamas ir Šliogerio požiūris į fotografiją, visa jo fotosofija, aiškinanti, kodėl jis prieš fotomeną ir kas yra foto-tiesa. Taip pat atkreipiamas dėmesys į šių dviejų intelektualų amžiaus skirtumą ir gyvenimo būdą – vienas miršta tesulaukęs 22 metų 1930 m., gyvendamas bohemišką gyvenimą, kitas miršta 75 metų 2019 m., filosofiškai pasirinkęs kaimo gyventojo tapatybę, intelektualiai atsukęs nugarą Vakarų civilizacijai. Parlandas nespėja išplėtoti savosios fotosofijos, mes apie ją žinome tiek, kiek jo aprašyta romane "Sӧnder" (Sudužo), o Šliogeris išplėtoja savąją fotosofiją pačioje gyvenimo pabaigoje – 2011 m. monografijoje "Lietuviškosios paraštės", nors jo fotografijos albumas publikuotas kiek ankstėliau – 2009 m. [Iš leidinio]

ENIn this article two different authors are compared: a Finnish-Swedish writer Henry Parland and a Lithuanian philosopher Arvydas Šliogeris. They are compared in the sense of the philosophy of photography. Alternatively, if to apply the term of Šliogeris’ phototography philosophy, these two authors are compared in terms of their photo-sophy. The article analyzes Parland’s city multicultural worldview as in contrast to Šliogeris’s worldview of Lithuanian countryside and nature. Parland’s attitude towards the technique of making photos during the period of 1929–1930 while living in Kaunas is discussed. In parallel, the attitude of Šliogeris towards photography technique is discussed, including his entire photosophy, which explains why he is against photo art and what is photo-truth. Also attention is given to the age difference of these two intellectuals as well as their life style – one of them dies at the age of 22 in 1930 while living bohemian life style, the other dies at 75 in 2019 after philosophically choosing to be a countryside person, intellectually turning his back to Western civilization. Due to the lack of time, Parland did not develop his photosophy, we know only what he wrote in his novel "Sönder" [To Pieces], whereas Šliogeris develops his photosophy only at the end of his life in 2011 in his book "Lietuviškose paraštėse" [In the Lithuanian Margins], although his photo album is published a bit earlier – in 2009. [From the publication]

• Bulvės metafizika : iš filosofo dienoraščių / Arvydas Šliogeris. Vilnius : Apostrofa, 2010. 274 p.
• Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmenta / Arvydas Šliogeris. Vilnius : Margi raštai, 2006. 555 p.
• Filosofija ir literatūra : priešpriešos, paralelės, sankirtos / Jūratė Baranova. Vilnius : Tyto alba, 2006. 451 p.
• Fotosofija kaip įtinklintos fotografijos įveika / Tomas Kavaliauskas. Logos (Vilnius). 2022, 110, p. 76-83.
• Jono Meko kūrybos filotopinė žiūra : disertacija / Ramūnas Čičelis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2014. 122 p.
• Lietuviškosios paraštės / Arvydas Šliogeris. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011. 384 p.
• Melancholijos archipelagai : žodžiai ir vaizdai / Arvydas Šliogeris ; sudarymas. Vilnius : Apostrofa, 2009. 165 p.